Anot Seimo nario ir Žaliosios politikos mokslų instituto vadovo Lino Balsio, per penkerius metus iš Lietuvos buvo išsiurbta 3,8 mln. barelių naftos. Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, kai barelis kainuoja apie 111 dolerių (288 litai), per penkerius metus iš Lietuvos buvo išpumpuota naftos už 1,1 mlrd.litų, o į valstybės biudžetą sumokėta apytiksliai septynis kartus mažiau. Pavyzdžiui, pernai – 35 mln. litų, 2011 – 31 mln. litų.
Daugiausiai naftos Lietuvoje išgaunančios bendrovės visai arba iš dalies priklauso užsieniečiams – „Lotus Geonafta“ yra lenkiško kapitalo, o „Minijos nafta“ – bendra lietuvių ir danų įmonė.
„Yra paliktos įstatymų spragos: į Lietuvą pasikviečiame užsienio investuotojus, jie siurbia mūsų nacionalinį turtą ir už tai mums sumoka vos septintadalį sumos“, – sako L. Balsys.
Jau kurį laiką pastebima tendencija, kad naftos bendrovės Lietuvoje juodojo aukso išgauna mažiau – 2008-aisiais išgauta 127 tūkst. tonų, pernai – 94 tonos naftos. Tai, anot Seimo nario, byloja apie senkančias juodojo aukso atsargas mūsų šalyje.
L. Balsio siūlymas – pasekti Norvegijos pavyzdžiu ir naftą leisti išgauti valstybinei įmonei, kaip tai daro „Statoil“.
„Atsargos greitai pasibaigs, kompanijos išvažiuos, o mes būsime atidavę savo turtus ir gavę už tai labai mažus pinigus, – teigia L. Balsys. – Bendrovės turi gauti pinigus už tai, kad siurbia naftą ir atlieka darbus, o ne kad parduoda. Optimalus atrodo norvegiškas modelis.“
Užsieniečiams – pusvelčiui
Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis priduria, kad dauguma dabartinių išgaunamų naftos telkinių rasti sovietų laikais, o aptikti telkinius – vienas didžiausių iššūkių. Esą visus darbus, kuriuos dabar atlieka užsienio kapitalo bendrovės, lengvai galėjo padaryti Lietuvos valstybinės įmonės, o ne užsienio kapitalo bendrovės.
Anot pašnekovo, valstybė pusvelčiui atiduoda ir kietąsias iškasenas – žvyrą, smėlį, durpes, dolomitą ir kt. Pernai mokesčiai už šias iškasenas buvo pakelti keletą ar daugiau kartų, bet net dabar jie tesudaro vieną ar keletą proc. galutinės produkto kainos. Pasak gamtosaugininko, daugiausia problemų kyla dėl durpių.
„Durpių ištekliai riboti, jas kasant pažeidžiamos gamtos sistemos. Maždaug 95 proc. durpių išvežama iš Lietuvos. Jos gerina viso pasaulio šiltnamius, dirvožemį, lyg Lietuva nebūtų žemės ūkio kraštas. O durpių poreikis milžiniškas“, – aiškina jis ir priduria, kad Lietuvoje durpių kasimu taip pat užsiima užsienio kapitalo įmonės.
Įstatymo pataisas, pagal kurias gamtai žalą padarę durpių gavėjai mokėtų didesnius mokesčius, įregistravęs Seimo narys Evaldas Žakaris aiškina, kad už kietųjų naudingųjų iškasenų gavybą bendrovių sumokamas mokestis kai kuriais atvejais net nepadengia aplinkai padaromos žalos.
„Įmonės durpes kasa geriausiose vietose ir nieko netvarko. Gali nutikti taip, kad įmonė baigs kasti durpes, bankrutuos ir gamtai padarytus nuostolius apmokėti teks Lietuvos valstybei. Kai kurie specialistai sako, kad rekultivacija kainuoja daugiau nei sumokama mokesčių“, – kalba specialistas.
Daugiau mokėti nenori
Durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ vykdomasis direktorius Juozas Daukantas nesutinka, kad valstybei mokama suma už durpes yra maža – esą jau pernai pakėlus kainas durpių gavybos bendrovės pajuto padidėjusią konkurenciją su kaimynais, kurie už durpes neva moka mažiau.
Tiesa, Lietuvoje, palyginti su kaimynėmis, durpių mažiausiai, todėl ir didesni mokesčiai už valstybės turto naudojimą atrodytų logiški.
„Mokestis visada yra per didelis. Iš ko mokėsi, jeigu treti ar ketvirti metai labai lietingi, durpių mažai, mokestis užkeltas, konkuruoti labai sunku. Tik uždirbęs gali mokėti, o įmonės nieko neuždirba“, – sako pašnekovas.
Vienos didžiausių naftą išgaunančių bendrovių Lietuvoje – „Minijos naftos“ – vyriausiasis finansininkas Virgilijus Petruška aiškina, kad dabartinis naftos ir dujų išteklių mokestis (NIDIM) „neperžengia proto ribų ir yra subalansuotas su dabartiniu šalies naftos gavybos lygiu“.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuva – viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, taikančių progresinę mokesčių sistemą naftos pramonėje ( žr. 2 lentelę – red. past.), kai augant metiniam gavybos lygiui didėja ir mokesčio tarifas. Todėl dabartinis NIDIM nepasižymi patrauklumu ieškant galimybių didinti naftos gavybą“, – sako V. Petruška ir priduria, kad naftos gavybos įmonės moka ir kitus mokesčius – pelno, nekilnojamojo turto ir t. t.
Paklaustas, kodėl pastaruoju metu mažėja išgaunamos naftos kiekis, pašnekovas pagrindine priežastimi įvardija tai, kad bendrovės nebeatranda naujų telkinių – esą trukdo gyventojų pasipriešinimas, nėra palaikymo iš valstybės.
Pajamos padidėjo
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno nuomone, padidinti mokesčiai valstybės išgaunamam turtui situacijos nepagerintų.
„Jeigu įmonės neišgaus kietųjų iškasenų (ypač molio ar žvyro), jos gulės nenaudojamos ir nei valstybė, nei visuomenė nesuteiks naudos, – pasakoja Ž. Šilėnas. – Be to, iš valstybės turtą išgaunančios įmonės moka pelno ir kitus mokesčius, jų verslas pasakišku pelnu nekvepia – reikia labai daug investuoti, kad išgautų turtą.“
Anot LLRI prezidento, iki šiol buvę mokesčių kėlimai kietosioms iškasenoms nepasiteisino – Karjerų asociacijos duomenimis, pajamos iš statybinio smėlio ar dolomito gavybos padidinus mokesčius pernai sumažėjo daugiau nei 20 procentų. Tiesa, bendra gautų pajamų suma iš
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pakėlus mokesčius gerokai padidėjo –Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai mokesčio surinkta 55 mln., o 2011 metais – daugiau nei du kartus mažiau – beveik 22 mln. litų.
Kalbėdamas apie naftos bendroves Ž. Šilėnas svarsto, kad pamąstymai apie tai, jog naftos gavyba turėtų užsiimti valstybinės įmonės, atsiranda pažiūrėjus į trečiojo pasaulio ar nedemokratiškas šalis – ten naftos gavyba užsiima valstybinės kompanijos. O Norvegijoje esą nauda iš naftos valstybėje gaunama ne dėl to, kad tuo užsiima valstybinė įmonė „Statoil“, o dėl didelių Norvegijos naftos išteklių, ir kad „Statoil“ veikia kaip skaidri pelno siekianti įmonė, o dalis jos akcijų priklauso ir smulkiems investuotojams.
Mokesčiai Lietuvoje – mažesni
Pasak Aplinkos ministerijos (AM) Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento ekonomikos skyriaus vedėjos Živilės Liberienės, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį valstybei ir verslui daro jos išteklių naudojimas, 2011 metais buvo atliktas tyrimas, kuriuo remiantis pernai buvo pakelti mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius. Anot Ž. Liberienės, palyginus Lietuvoje ir kaimyninėse šalyje apmokestinamus gamtos išteklius matyti, kad kitose valstybėse jie didesni nei pas mus.
„Mokestis už išgaunamus gamtos išteklius daugelyje ES šalių, kurių apmokestinimo sistemos buvo išnagrinėtos, didesnis nei Lietuvoje. Mūsų šalyje šis mokestis priklauso tik nuo išgauto išteklių kiekio ir nustatyto tarifo, o kai kuriose ES šalyse papildomai mokamas mokestis už suteiktą gavybos plotą“, – sakė AM specialistė. Esą buvo nagrinėta taikyti kitokias mokesčio sistemas, bet nenorėta administracinės naštos perkelti verslui, todėl pasirinktas nuosaikesnis modelis. Anot Ž. Liberienės, mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius artimiausiu metu nekis.
Faktai: Mokesčiai už naudingąsias iškasenas
Per penkerius metus Lietuvoje veikiančios naftos gavybos įmonės išsiurbė naftos (dabartinėmis kainomis) už apytiksliai 1,1 mlrd. litų
Naftos gavyba Lietuvoje mažėja jau kurį laiką: 2008 m. buvo išgauta 127 tūkst., o 2012-aisiais – 94 tūkst. tonų naftos
Pernai į biudžetą buvo surinkta 35 mln. litų naftos ir dujų išteklių mokesčio
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius pernai biudžetą papildė 55 mln. litų
