Daugiau kaip pusmetį vienoje svarbiausių Lietuvos diplomatinių atstovybių – ambasadoje Rusijoje – vis dar nėra paskirtas ambasadorius. Politikos analitikai nevienareikšmiškai žiūri į tokią padėtį, tačiau sutinka, kad krašto diplomatinėje atstovybėje vadovas reikalingas. Tuo metu Užsienio reikalų ministerija praneša, kad kol kas skirti ambasadoriaus į Rusiją nenumatoma.
Nėra palanku dvišaliams santykiams
„Čia iš tikrųjų gali būti diplomatinės peripetijos. Jeigu atsiribotume nuo kažkokių smulkių subjektyvių aiškinimų, galima būtų sakyti, kad nėra gera tradicija ir juo labiau dvišaliams santykiams nėra palanku, jog su viena iš svarbiausių mūsų kaimynių – tikrai didele šalimi – neturime aukščiausio rango diplomatinio atstovo. Tai, be jokios abejonės, į tai galima žiūrėti tik kritiškai ir neigiamai“, – kalbėdamas lrt.lt savo poziciją išdėstė politikos analitikas Tomas Janeliūnas.Pasak pašnekovo, metai be ambasadoriaus – labai prastas variantas. T. Janeliūno įsitikinimu, Užsienio reikalų ministerija (URM) turėjo ieškoti kažkokių skubesnių būdų, kaip greičiau pakeisti ambasadorių, kuris galėtų pilna jėga dirbti šioje pozicijoje ir atstovauti Lietuvai.
Kad Rusijoje statuso klausimas yra labai svarbus neabejoja ir kitas politikos analitikas Vytis Jurkonis, primindamas vykstančius procesus Rusijoje. Tačiau, pasak V. Jurkonio, ambasadoriaus Rusijoje klausimo nereikėtų labai politizuoti, pernelyg sureikšminti ar manyti, jog tai sąmoningai vilkinamas dalykas.
„Jeigu ir tokį dujų kainų klausimą Lietuvai sprendžia gi ne Lietuvos ambasadorius Rusijoje, o tai yra bendros Lietuvos ir Rusijos užsienio politikos išdava. Kitaip sakant, ambasadorius yra Lietuvos atstovas Rusijoje, bet politiką formuoja Vilnius: URM, Prezidentūra ar Ministro tarnyba, tai čia klausimas daugiau dėl atstovavimo aukštesniu lygiu“, – lrt.lt teigė V. Jurkonis.
Vardija kelias priežastis
Šiuo metu Lietuvos diplomatinei atstovybei Rusijoje laikinai vadovauja įgaliotasis ministras, laikinasis reikalų patikėtinis Andrius Pulokas. Pasak URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Mindaugo Lašo, Lietuvos diplomatinėms atstovybėms laikinieji reikalų patikėtiniai kartais vadovauja dėl kelių priežasčių.
„Pirma, taip nutinka dėl ilgai užtrunkančios atrankos ir skyrimo procedūrų, kurios apibrėžtos Diplomatinės tarnybos įstatyme ir kurias nustato tarptautinė praktika. Šiuo metu dėl šios priežasties vadovų laukia ambasados Japonijoje ir Rusijoje“, – lrt.lt aiškino M. Lašas. Be to, pasak viešų ryšių skyriaus vedėjo, teisingo ir objektyvaus rotacijos principo taikymas atima daug laiko.
„Trečia – vadovauti kai kurioms diplomatinėms atstovybėms 2011 metais nuspręsta palikti laikiniesiems reikalų patikėtiniams, o ne ambasadoriams dėl ženkliai sumažinto diplomatinei tarnybai skiriamo finansavimo“, – tikino M. Lašas. Poreikis taupyti lėšas atsirado po to, kai 2009 m. diplomatinei tarnybai, kaip ir kitoms institucijoms, buvo sumažintas finansavimas.
Dėl šios priežasties ambasadoms šiuo metu laikinai vadovauja laikinieji reikalų patikėtiniai Bulgarijoje, Šveicarijoje, UNESCO, Turkijoje ir Graikijoje. Tačiau, pasak M. Lašo, rengiantis pirmininkavimui ES Tarybai 2013 m., planuojama, kad jau kitais metais šioms atstovybėms ims vadovauti ambasadoriai.
Ambasada Rusijoje be vadovo liko balandį, kai tuometinis ambasadorius Antanas Vinkus buvo išrinktas Neringos savivaldybės meru.
Ambasadoriai skiriami prezidento dekretu. Kandidatą valstybės vadovui turi oficialiai pateikti Vyriausybė, parinkti – Užsienio reikalų ministerija, suderinusi jį su Seimo Užsienio reikalų komitetu. Prieš skiriant ambasadorių būtina gauti priimančios šalies sutikimą – agremaną.
Vytenis Radžiūnas
