Lietuvos ambasadorė Ispanijoje buvo iškviesta į užsienio reikalų ministeriją Madride, reaguojant į premjero Algirdo Butkevičiaus pasisakymą apie Kataloniją, BNS patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Tokių žingsnių Madridas ėmėsi, kai vietos žiniasklaidai premjeras pasidžiaugė, kad Baltijos kelio pavyzdys, kai lietuviai protestavo prieš sovietų okupaciją, įkvėpė ir katalonus, kurie praeitą savaitę susikibę gyva grandine reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos.
"Man labai džiugu, kad Lietuvos pavyzdys įkvepia žmones ir kitur", - sakė ministras pirmininkas. Jo interviu galima pamatyti interneto svetainėje
"Aš manau, kad kiekviena šalis turi vadovautis savo principais arba tam tikra galiojančia teise ir manau, kad tai yra vidinis šalies apsisprendimo tam tikras kelias. Aš manau, kad visi taikūs būdai parodyti solidarumą tarp žmonių ir išreikšti savo teisėtą nuomonę yra sveikintini", - sakė A.Butkevičius.
Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė patvirtino faktą apie iškviestą ambasadorę, bet nuo platesnių komentarų susilaikė, teigdama, jog darbiniai susitikimai nekomentuojami. Ispanijos vyriausybei užkliuvo ir Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio pasisakymai - į ministeriją iškviestas ir Latvijos ambasadorius.
Prieš pasirodant šiai žiniai, Lietuvos užsienio reikalų ministerija sekmadienio vakarą išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė, esą Ispanijos spaudoje tendencingai ir klaidingai interpretuota Lietuvos pozicija Katalonijos klausimu.
"Pabrėžiame, kad nėra korektiška lyginti Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją su situacija Ispanijoje. Ispanija yra demokratiška šalis, Europos Sąjungos narė, artima Lietuvos sąjungininkė ES ir NATO", - rašoma pareiškime.
"Esame tikri, kad vadovaudamasi savo Konstitucija Ispanija pajėgi demokratinėmis, teisinėmis priemonėmis spręsti visas savo vidaus problemas. Lietuva itin vertina dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su Ispanija, todėl tikimės, kad tendencingos publikacijos neįtakos šalių savitarpio supratimo", - teigiama Lietuvos URM pareiškime.
Rugsėjo 11 dieną Ispanijai priklausančios Katalonijos gyventojai suformavo didžiulę gyvąją grandinę, kuri palei Viduržemio jūrą nusidriekė 400 kilometrų, ir reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos. Akcijoje dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių.
Katalonai tvirtino, kad surengti šią akciją juos įkvėpė 1989 metais buvęs Baltijos kelias, kai milijonai žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susikibo rankomis, minėdami okupaciją nulėmusio Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos pakto metines ir reikalaudami nepriklausomybės.
Premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) konservatorių vyriausybė atsisako pritarti Ispanijos subyrėjimui ir pažadėjo blokuoti referendumą dėl savivaldos, kurį 2014 metams žadėjo Katalonijos prezidentas Arturas Masas.
49 proc. katalonų remia savo regiono nepriklausomybę, o 36 proc. jai nepritaria, rodo "Metroscopia" apklausa, kurios rezultatus sekmadienį paskelbė dienraštis "El Pais".
