Pirmojo 2012 metų pusmečio statistiniai duomenys rodo, kad verslo aktyvumas Lietuvoje didėjo – ženkliai išaugo naujai įsteigtų įmonių skaičius, gerėjo darbo našumo rodikliai. Tam nesutrukdė nei stingstančios Vakarų rinkos, nei viešojoje erdvėje pasigirstantys nuogąstavimai apie antrąją sunkmečio bangą. Per pirmąjį metų pusmetį naujų įmonių įsteigta 18,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Nepaisant įspūdingo augimo, antrojo ketvirčio rezultatai dar geresni, mat naujų įmonių buvo įsteigta 20,9 proc. daugiau nei prieš metus.
Iš viso per antrąjį metų ketvirtį įsteigtos 3272 naujos įmonės. Beveik pusė jų registruota Vilniaus miesto savivaldybėje. Skaičiuojama, kad čia įsteigta beveik pusė – 48,1 proc. visų naujų įmonių Lietuvoje (1574 įmonės). Po sostinės rikiuojasi kitų dviejų didžiausių miestų savivaldybės. Kaune įsteigta 311 naujų įmonių, o Klaipėdoje – 192.
Verslų steigimas pastebimai suaktyvėjo ne tik didmiesčiuose, bet ir mažiau gyventojų turinčiose savivaldybėse. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Utenos rajono sav. registruotos 83 naujos įmonės, tai 3,9 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Gera žinia ta, kad ne tik daugėjo naujai įsteigtų verslų, bet ir kilo pramonės įmonių gamybos pajėgumų išnaudojimas“, – pastebi VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento analitikas Vadimas Ivanovas.
Skaičiuojama, kad antrąjį šių metų ketvirtį pramonės gamybos pajėgumai buvo išnaudoti 72,7 procentais. Tai 1,7 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu 2011 m. Nors ir nežymus gamybos efektyvumo augimas leido Lietuvai patekti tarp šešių Europos Sąjungos valstybių, kuriose gamybos pajėgumai augo, o ne mažėjo, kaip kitose ES narėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Anot VŠĮ „Versli Lietuva“ analitiko, gamyba galėtų augti dar labiau, mat jos esamas potencialas yra didesnis nei rinkose vyraujanti paklausa. Šį teiginį patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento atliktas tyrimas, atskleidžiantis, kad net 47 proc. šalies įmonių nurodo negalinčios didinti gamybos apimčių dėl paklausos trūkumo.
„Tyrimas parodo, kad verslininkai, jausdami, jog situacija pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose nėra aiški, į savo verslus investuoja atsargiai, dažnai vengia didelių investicijų“, – statistinius duomenis apibendrina VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas. Šalies įmonių materialinės investicijos į įrangą bei transportą siekia 1,4 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, investicijų padaugėjo vienu nuošimčiu.
