Papildoma nedarbo diena per mėnesį tiems darbuotojams, kurie turi neįgalius, sergančius kai kuriomis ligomis arba vyresnius nei 70 metų tėvus. Viena iš tokios įstatymo pataisos pateikėjų, Liberalų sąjūdžio atstovė V. Čmilytė–Nielsen aiškina, kad tokia naujovė įtvirtintų lygiateisiškumą.
„Vaikus auginantys žmonės jau dabar turi galimybę paimti papildomus laisvadienius. Tačiau akivaizdu, kad tie žmonės, kuriems tenka slaugyti pagyvenusius, vyresnio amžiaus tėvus, susiduria su ne ką mažesnėmis problemomis.
Be to, labai dažnai nemokamą slaugymo darbą šeimoje atlieka moterys, tai gula ant jų pečių. Neretai joms tenka atsiprašyti iš darbo, imtis kitų sprendimų, kurie leistų skirti daugiau laiko sergantiems tėvus. Tai būtų realus žingsnis šeimos politikos srityje.
Vadinimą laisvadieniais laiko absurdu
Valdantieji daug kalba apie šeimos politiką, darnią šeimą, bet realių veiksmų nelabai matau. Manau, kad tiems žmonėms, kuriems tenka slaugyti artimus giminaičius, tai būtų didelė pagalba“, – įsitikinusi parlamentarė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovų inicijuojamos pataisos neįtikina.
„Mūsų nuomone, jau dabar Darbo kodekse yra nemažai nuostatų, kurios reglamentuoja laisvadienius auginantiems vaikus. Tikslas, kad žmonės labiau rūpintųsi savo tėvais, skamba kilniai. Tačiau to nepavyks pasiekti vis pildant ir plečiant Darbo kodekso nuostatas.
Toks pakeitimas reikštų, kad didelei daliai darbuotojų atsirastų papildomų 12 poilsio dienų per metus. Jei tas pats darbuotojas dar augina vaikus, standartinis darbo dienų skaičius per mėnesį mažėtų iki 18 ar 17 darbo dienų“, – teigia LLRI ekspertas Vytautas Mitalas.
Jis priduria, kad išaugę darbo vietos kaštai gali neigiamai paveikti ekonomiką ir ilguoju laikotarpiu atsisukti prieš pačius dirbančiuosius.
Vis dėlto, tai, kad papildomos nedarbo dienos vadinamos poilsinėmis, V. Čmilytė–Nielsen vadina absurdu.
„Tikrai jų taip nevadinčiau, tai labai keista interpretacija. Bet kuris dirbantis žmogus, kuris turi atsakingą darbą, supranta, kad tiesiog savo šių dienų neima. Jeigu serga pagyvenęs mama ar tėtis, reikia tvarkyti įvairius dokumentus ar nuvežti į ligoninę. Bet kas, kas susiduria su tokiomis situacijomis, žino, kad tai ne pusvalandžio ar valandos reikalas. Užtrunki mažiausiai pusdienį“, – tikina Seimo narė.
Gąsdina didesnėmis įmokomis
LLRI užkliuvo ir dar viena V. Čmilytė–Nielsen pataisa. Ja siūloma ilginti nedarbingumo pažymėjimo trukmę už šeimos narių slaugymą nuo 7 iki 14 kalendorinių dienų. Šiuo metu nedarbingumas suteikiamas tik slaugantiems sergančius vaikus iki 14 metų.
„Toks pakeitimas galėtų kainuoti bent po 620 tūkstančių eurų per metus. Turint omeny, kad ligos draudimas yra nuolat biudžeto deficitą turinti socialinio draudimo rūšis, papildomos išlaidos dar labiau pasunkintų biudžeto padėtį.
Nuo šių metų ligos draudimo tarifas jau buvo padidintas. Dėl to 1000 eurų į rankas uždirbantis žmogus šiam draudimui sumokės nebe 24, o 33 eurus per mėnesį. Tačiau to dirbantieji nepajuto, nes kitų valstybinio draudimo rūšių įmokos buvo sumažintos. Visgi jei ir toliau bus siekiama nuolat plėsti ligos draudimu apmokamų atvejų sąrašą, bendrą socialinio draudimo įmokų tarifą gali tekti didinti“, – įsitikinęs V. Mitalas.
Tai, kad pataisa šalies biudžetui gali kainuoti daugiau nei 600 tūkst. eurų, V.Čmilytė–Nielsen teigia girdėjusi. Vis dėlto, jos teigimu, tai suma, kurią valstybė gali leisti.
„Mes kalbame apie lygiateisiškumo principą, kad tiek slaugantieji mažus vaikus, tiek sergančius garbus amžiaus ar neįgalius tėvus, susiduria su analogiškomis situacijomis. Neaišku, kodėl jas iki šiol skirtingai traktuojame“, – įstatymo pataisą gynė parlamentarė.
Dėl to, ar minėtoms įstatymo pataisoms pritarti, Seimas spręs pavasario sesijoje.
