Šiandien norėtume pasidžiaugti užsienio investuotojų ketinimais Lietuvoje 2010 m. pradėti statyti pirmąją mūsų šalyje plieno lydymo ir valcavimo gamyklą.
Anot žiniasklaidos pranešimų, rusiško kapitalo atstovai ketina skirti 30 mln. eurų gamyklos, kurioje plienas būtų lydomas elektrometalurgijos technologija, statybai. Išlydytą plieną gamykla naudotų ilgųjų plieno produktų (armatūra, įvairūs strypai) gamybai, o jos pajėgumai siektų 120 tūkst. tonų
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri neturi plieno lydymo gamyklų, todėl yra priversta visą reikalingą plieną ir daugumą jo produktų importuoti.
Žinoma, turime metalo apdirbimo įmonių, kurios gamina tam tikrus metalo gaminius iš importuoto rusiško ar ukrainietiško plieno, tačiau jos yra pakankamai mažos ir negali pasiūlyti Lietuvai visų reikalingų plieno produktų.
Pagal LR Statistikos departamento pateiktus duomenis, Lietuva 2008 m. įsivežė 640 tūkst. tonų plieno ir jo gaminių, o iš viso šalyje sunaudota 490 tūkst. tonų (nemaža dalis plieno buvo reeksportuota). Naujoji gamykla galėtų patenkinti apie 25 proc. Lietuvos plieno poreikio.
Gamykloje plieno lydymui bus naudojama elektrinė krosnis, kurios pagrindinė žaliava yra juodojo metalo laužas.
Šiuo metu beveik visas Lietuvoje surinktas metalo laužas keliauja traukinių vagonais ar laivais į užsienio plieno liejyklas. 2008 m. Lietuvoje susidarė apie 571 tūkst. tonų juodojo metalo laužo, o pagal jo eksportą Lietuva stipriai lenkia savo kaimynes. Tai suprantama, nes kitose valstybėse didžioji dalis laužo sunaudojama savo plieno lydymo gamyklose.
Pavyzdžiui, Latvija pagal metalo laužo eksportą tris kartus nusileidžia Lietuvai, nes vietinį susidariusį metalo laužą sunaudoja vienintelė Pabaltijo šalyse „Liepajas Metalurgs" plieno lydymo gamykla, pagaminanti apie 630 tūkst. tonų plieno per metus.
Tad naujajai gamyklai Lietuvoje tikrai nepritrūks žaliavos plienui lieti, žinoma, jeigu ji sugebės mokėti konkurencingą kainą. Be to, tokia gamykla būtų naudinga tiek metalo laužą priduodantiems asmenims, tiek ir jį superkančioms įmonėms, nes mažėtų sąnaudos, patiriamos dabar išvežant laužą į užsienio liejyklas.
Kol kas dar nėra apsispręsta dėl naujosios gamyklos vietos, tačiau savaime suprantama, kad ji turės atsirasti infrastruktūriškai patogiame taške, kuriame būtų geležinkelio atšaka, prieinamos visos svarbiausios komunikacijos (vien elektros poreikis bus milžiniškas).
Konkurencija tarp Lietuvos miestų turėtų būti arši, siekiant pritraukti šį projektą, dar ir dėl to, kad bus sukurta nemažai darbo vietų, tai yra labai aktualu mūsų šaliai. Be to, Lietuvoje plieno suvartojimas vienam gyventojui yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, tad ilguoju laikotarpiu plieno poreikis turėtų augti.
Tadas Poviliauskas
