Savo istoriją pasakoja jau 5 metus sveikstantis patologinis lošėjas.
Trisdešimt penkerių vilnietis Marius yra priklausomas nuo azartinių lošimų, tačiau iš priklausomybės vaduojasi ir nelošia jau penkerius metus. Būtent prieš tiek metų vyras parašė prašymą, kurio apribojo savo teisę įeiti į bet kokius Lietuvos lošimo namus, o taip pat turi neleisti lošti ir internetiniuose kazino 99 metus.
„Rašiau dar su ta mintim, kad išgyvensiu 99 metus ir dar palošiu“, – sako Marius (vardas pakeistas).
Vyras pasakoja, kad ne iš karto suprato, jog jam atrodžiusi nekalta pramoga virto problema. Esą suvokimas kainavo daug – atėjo, tik kai Marius įsivėlė į didžiules skolas, apvogė artimuosius, prarado draugę ir karjerą.
„Mama pasakė – jei nori nusižudyt, nusižudyk taip, kad draudimas apmokėtų tavo laidotuves, neturim už ką tavęs palaidoti. Čia man buvo pats geriausias tas spyris į užpakalį dėl ko reikėjo man ieškot pagalbos“, – pasakoja Marius.
Nepaisant to, kad vyras sveiksta, po truputi išsimoka dar likusias tūkstantines skolas, jis sako, kad priklausomi žmonės visad turi laikyti ranką ant pulso – prisiminti kokią ligą turi ir daryti viską, kad ji neatsinaujintų.
„Aš užsimiršiu, aš šiandien išgersiu alaus butelį, man nieko nebus. Po savaitės aš galvosiu kad vėl išgersiu ir nieko nebus ir taip gausis taip, kad po pusės metų aš nusipirksiu degtinės butelį, tada užsimanysiu kokaino, amfetamino dar kažko tai, ir ant galo baigsiu kazino“, – sako Marius.
Su patologiniais lošėjais dirbanti psichiatrė sako, kad pas specialistus kreipiasi tik mažas procentas turinčių problemą, pradinėse stadijose dažniausiai jos nė nesuvokia, ateina kai liga jai įsisenėjusi ir priklausomas susiduria su visa puokšte jos pasekmių.
„Pirmiausia tai yra finansinės problemos, dėl ko jie labai stipriai išgyvena, dažniausiai būna ir antstoliai, kitas dalykas, aišku, jau yra ir psichikos būsena pakitusi, tai yra ir nerimas, įtampa, depresinė nuotaika, kartais netgi suicidinės mintys“, – teigia respublikinio priklausomybės ligų centro psichiatrė Sigita Šolytė.
Lošimų priežiūros tarnyba skaičiuoja, kad nuo 2017 metų, kai įsigaliojo žmonių, prašančių neįleisti į lošimų namus žmonių registras, tokius prašymus užpildė iš viso – daugiau nei 24 800 žmonių. Taip pat, skaičiuojant vidutiniškai per dieną pasirašančių tokius prašymus žmonių skaičių, jis didėja su kiekvienais metais. 2017 metais per diena vidutiniškai pasirašė 10-14 žmonių, 2020 – 18, o štai 2021 jau 24 žmonės.
„Jie rodo, kad didžioji dalis besikreipiančių asmenų kažkaip nesusitvarko su ta pramoga, įsitraukia į dideles problemas“, – sako lošimų priežiūros tarnybos psichologas Oleg Mackevič.
Tačiau ir tokie prašymai nėra panacėja, mat po pusmečio žmogus prašymą turi teisę nutraukti. Todėl svarbu laiku suvokti problemą ir kreiptis pas specialistus.
Karantinas taip pat paaštrino lošimo problemas – jau per pirmąją pandemijos bangą, kai žmonės liko be daugelio pramogų, Europoje buvo pastebėtas internetinių lošimų šuolis.
„Apie 60 procentų šoko prisijungimas prie internetinių lošimų, nes niekur kitur, jokių pramogų gauti negaliu, tai tas smalsumas ar bandymas išeiti iš tos izoliacijos ir gauti kažkokia pramogą, jis taip turbūt yra paaiškinamas“, – sako O. Mackevič.
Jei žmogus mato, kad lošimai jį įtraukia ir pradeda lošti vis daugiau, svarbiausia neatidėliojant kreiptis į gydytojus, kurie įvertinę paciento psichikos būklę, spręstų kokio gydymo jam reikia.
„Pirmiausia yra psichikos būklės įvertinimas, ar reikia medikamentinio gydymo, ar užteks psichoterapijos. Pas mus kompleksinis gydymas, jei reikia ir medikamentai, ir psichologinė pagalba, tai psichokorekcinės grupės, taip pat ir socialinių specialistų pagalba, kurie moko kaip gi reikia gyventi, ką daryti, kur kreiptis, palaikomosios grupės“, – aiškina S. Šolytė.
Taip pat lošėjai gali lankyti ir anoniminių lošėjų grupes, kur tokia problemą turintys priklausomi lošėjai dalinasi savo sveikimo istorijomis ir patirtimi.
