Tyrimų duomenys rodo, kad dėl aukštos aplinkos oro temperatūros padaugėja mirčių. Esant karščiams pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys yra kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligos.
Pažeidžiamiausi yra maži vaikai, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys bei kai kurių profesijų darbuotojai. Būtent tokių, kaip tv3.lt sakė kalbinti medikai, netrūksta šalies ligoninėse.
Kaip sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis apsisaugoti nuo karščio pasekmių, pavojingų net gyvybei, pasakoja gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė.
Širdies ritmo sutrikimai
Gydytojos teigimu, karšti vasaros orai sergančius širdies ligomis ypač vargina dėl to, kad netenkama daug skysčių ir elektrolitų. Pacientams, kuriems iki tol buvo sureguliuotas kraujospūdis, dėl skysčių stokos galimas visiškas kraujospūdžio disbalansas.
„Esant skysčių trūkumui kraujospūdis gali labai staigiai nukristi arba atvirkščiai, dėl tiesioginių saulės spindulių gali imti sparčiai kilti“, – sako Greta Radauskaitė.
Taip pat esant aukštai oro temperatūrai ir daug prakaituojant, organizmas praranda daug kalio ir magnio. Pasak kardiologės, esant jų trūkumui dažnai atsiranda širdies ritmo sutrikimai, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimai.
Taip pat turintiems išeminę širdies ligą, išsivysčiusią dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo arba trombo, karštomis vasaros dienomis dažnai padidėja pulsas, dažniau pradeda kartotis krūtinės anginos priepuoliai, mažėja fizinio krūvio tolerancija bei prastėja bendra savijauta.
Insulto arba infarkto rizika
Net ir sveikiems žmonėms kaitrūs orai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. „Prakaituojant ir netenkant daug skysčių kraujas tampa šiek tiek tirštesnis, dėl ko kraujagyslėse gali susidaryti trombai, o jų pasekmės – infarktas arba insultas“, – perspėja kardiologė.
Medikė akcentuoja, kad tiek sergantiems širdies ligomis, tiek sveikiems žmonės karštą dieną būtina gerti pakankamai skysčių ir jokiu būdu nevartoti kavos bei alkoholio, kadangi šie iš organizmo skysčius šalina ir sukelia disbalansą.
Taip pat rekomenduojama šiek tiek mažinti fizinę veiklą, ypač tais atvejais, kada pacientui nustatyta koronarinė širdies liga. Šie pacientai kaitriomis dienomis turėtų kur kas daugiau ilsėtis, kuo mažiau judėti ir būtinai vartoti gydytojo paskirtus vaistus.
„Ypač reikėtų nepamiršti vartoti, jei gydytojas yra paskyręs, kraują skystinančius vaistus, kadangi kitu atveju išauga miokardo infarkto rizika“, – akcentuoja Greta Radauskaitė.
Pajutus itin dažną arba neritmišką širdies veiklą, medikė pataria nieko nelaukiant kreiptis į šeimos gydytoją, o jei pulsas šokteli daugiau nei 150, kviesti greitąją pagalbą.
„Jeigu karštą dieną atsiranda galvos svaigimas, silpnumas, o kraujospūdis tampa žemas, pirmoji būtina pagalba – pakankamas skysčių suvartojimas.
Be to, reikėtų pasirūpinti pakankamu kalio ir magnio kiekiu. Šių medžiagų yra mineraliniame vandenyje, tačiau jei turite širdies sutrikimų, patartina vartoti ir profilaktinius kalio ir magnio preparatus“, – rekomenduoja kardiologė Greta Radauskaitė.
Medikės perspėjimas
Santaros klinikų kardiologė, docentė Jūratė Barysienė perspėja lietuvius pasaugoti savo sveikatą ir atkreipti dėmesį į pagrindinius dalykus: saulėje buvimo laiko trukmę, vietą bei savo savijautą.
Jos teigimu, kaip tik šiuo metu, kai Lietuvoje – pirmos šiltos dienos, todėl būtina pasirūpinti savo sveikata.
„Karščiausia saulė, kuri kaitina nuo 12 iki 14 valandos, daro didelę žalą mūsų organizmui. Ypač tai svarbu žinoti žmonėms, kurie yra 60 metų ir vyresni.
Jiems adaptacija vyksta ilgiau, lėčiau ir sunkiau. Įvairias permainas organizmas priima kaip stresą, o su juo, deja, ne visada pavyksta lengvai tvarkytis“, - sakė docentė.
Šiluminio smūgio grėsmė
Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pavojingiausias – šiluminis smūgis, kuris įvyksta išsekus organizmo termoreguliacijos mechanizmams. Tokiu atveju ima kilti kūno temperatūra virš 40 °C, dėl to žūsta ląstelės, gali ištikti vidaus organų (inkstų) nepakankamumas, smegenų pažeidimai ar net mirtis.
Todėl specialistai rekomenduoja įvykus šiluminiam smūgiui, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį.
Ką reikia žinoti:
Esant karštam orui gerti daugiau skysčių. Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose. Jei namuose labai karšta, stengtis nuvykti į viešąsias vietas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos. Per karščius riboti fizinį aktyvumą. Nepalikti vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose. Einant į lauką užsidėti galvos apdangalą. Rengtis laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepti apsauginiais kremais nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.
