Banko „Finasta“ analitikai pastebi, kad keičiasi bendros indėlių tendencijos: eurais denominuotų indėlių dalis auga tiek įmonių, tiek namų ūkių segmentuose.
Lietuvos banko pateiktais duomenimis, Lietuvoje dominuoja indėliai vietine valiuta – litais. Tarp gyventojų indėliai litais populiaresni nei tarp įmonių: 2008 m. lapkričio pabaigoje net 73,3 proc. namų ūkių indėlių buvo denominuoti litais, įmonių - 67,4 proc. Praėjusių metų lapkričio pabaigoje bendra Lietuvos įmonių ir gyventojų indėlių suma buvo 32,4 mlrd. litų, teigiama „Finastos“ pranešime spaudai.
Pasak AB banko „Finasta“ analitikų, pernai gyventojų indėlių suma didėjo tik dėl eurais denominuotų indėlių. Nuo 2008 metų pradžios iki lapkričio pabaigos gyventojų indėlių suma litais sumažėjo 699 mln. litų iki 17,7 mlrd. litų, o indėlių eurais suma padidėjo 1,3 mlrd. litų iki 5 mlrd. litų.
Vienas iš euro patrauklumo paaiškinimų, anot analitikų, būtų pasitikėjimo vietine valiuta trūkumas. „Nepaisant to, jog objektyvių priežasčių lito devalvavimui šiuo metu nėra, gyventojai labiau linkę pasitikėti užsienio valiuta ir vis didesnę dalį santaupų konvertuoja į eurus. Nuo šio žingsnio jų nesulaiko netgi gerokai aukštesnės indėlių litais palūkanų normos“, – teigia Analizės departamento direktorė Algė Budrytė.
„Finastos“ analitikų nuomone, pasitikėjimas litu šiais metais turėtų šiek tiek atsigauti. Tokią tikimybę didina ir kai kurių įtakingų tarptautinių institucijų viešas pareiškimas, kad lito devalvacijos poreikio nėra. Tiesa, didelių pokyčių indėlių struktūroje pagal valiutas tikėtis neverta – dalis litais pastebimai keistis neturėtų.
Tuo tarpu Lietuvos įmonių indėlių dalis užsienio valiutomis ilgą laiką buvo aukštesnė nei namų ūkių. Tačiau pernai įmonių indėlių litais dalis, palyginti su gyventojais, mažėjo sparčiau. Struktūros pokyčius daugiausia lėmė nuo 2008 m. pradžios 2 mlrd. litų iki 5,6 mlrd. litų sumažėjusi vietine valiuta laikomų lėšų suma ir per tuos pačius vienuolika mėnesių 454 mln. litų iki 2,4 mlrd. litų padidėjusi indėlių eurais suma.
„Bendros įmonių indėlių sumos sumažėjimui veikiausiai įtakos turėjo augęs verslo likvidumo poreikis ir apskritai mažėjantis ekonomikos aktyvumas. Indėlių struktūros pokytį euro naudai iš esmės lėmė ne tiek padidėjęs lėšų saugojimo šia valiuta populiarumas, kiek pasitraukimas iš šios turto rūšies“, - teigia A.Budrytė.
Nežiūrint į indėlių pasiskirstymo pagal valiutas pasikeitimus, indėliai ir toliau sudaro reikšmingą Lietuvos įmonių ir gyventojų finansinio turto dalį ir tradiciškai tebėra populiariausia investavimo priemonė. Analitikų skaičiavimais, 2007 m. pabaigoje indėliai apėmė maždaug 65 proc. namų ūkių finansinio turto, neįvertinant grynųjų pinigų ir akcijų, neapskaitytų Lietuvos vertybinių popierių depozitoriume.
Šiais metais indėliai neturėtų užleisti savo pozicijų kitoms turto rūšims, nors ilguoju laikotarpiu, besiplėtojant investavimo kultūrai, jų santykinė dalis finansiniame turte turėtų laipsniškai mažėti, kaip yra įvykę Vakarų Europos šalyse.
