„Užleisiu savo dvigubą lovą, užleisčiau“, – netoli Joniškio Gataučių kaime gyvenanti Rita rodo kambarį, kuriame galėtų priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos.
„Nori taikos – ruoškis karui. Tai čia lygiai tas pats būtų, bėdos atveju. Mano vaikai abudu yra Vilniuje, dėl to aš ir sakiau, kad namas tuščias yra, kodėl aš negaliu padėti. Yra bulvių, aš nelabai mėgėja, yra konservuotų daržovių, suvalgyti galėsim, išmesti nereiks“, – sakė ji.
Joniškio meras Vitalijus Gailius tokius pasiūlymus skaičiuoja šimtais.
„Sulaukiau daugelio joniškiečių pasisiūlymo suteikti savo butą, savo namą, kuris laisvas, kur išvykę. Visos savivaldybės erdvės yra šildomos, kuriose yra nuotekos, vanduo, bus pritaikytos“, – kalba V. Gailius.
Ruošiasi ne tik Joniškis. Vilniaus miesto savivaldybė įvairiose savo patalpose gali laikinai apgyvendinti apie 3000-ius žmonių.
„Mes skaičiuojame, kad bent 1000 gyventojų galime priimti medicininei pagalbai, tas yra mūsų pareiga. Lygiai taip pat galime priimti į Vilnių šeimas, kurios neteko savo pastogės. Pagalba turi būti suteikta, oriai, dalykiškai, mes patys nuvažiuojam, pasiimam tas šeimas, kurios neteko pastogės“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
O Lazdijų rajono savivaldybės vadovai sako, kad jau ir šiandien galėtų priimti 250 pabėgėlių. Dalis jų atsidurtų uždarytoje, tačiau neseniai renovuotoje Šeštokų miestelio mokykloje.
„Yra pastatai, yra mokyklos, kurios ką tik dirbo, dabar laisvos, nebūtų mums problemų“, – teigia Lazdijų vicemeras Valdas Petras Mikelionis.
Ukrainos vėliavos plazda ir pajūryje Kretingoje. Šis miestas vienas pirmųjų Lietuvoje viešai pakvietė registruotis žmones, kurie galėtų priimti bėgančius nuo karo ukrainiečius.
„Mes jau turime keturias šeimas, kurios jau gali suteikti galimybę žmonėms gyventi mūsų mieste“, – sako Kretingos meras Antanas Kalnius.
Vidaus reikalų ministerija ruošiasi karo pabėgėlių pliūpsniui.
„Net ir šiandien, šį vakarą gali taip atsitikti, kad žmonės gali atvykti į Lietuvą“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ukrainiečius planuojame pasitikti Lazdijų ir Kalvarijos savivaldybėse, čia per 72 valandas jie būtų paskirstyti po visą Lietuvą.
„Šiuo metu mes esame identifikavę apie 10 tūkstančių vietų. Tai yra skaičius šiuo metu“, – teigia A. Bilotaitė.
„Tai būtų leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, jo išdavimo pagrindas būtų humanitariniais pagrindais. Pagrindinis tikslas: ne tik trumpalaikė nakvynė, bet ir migracijos procedūrų atlikimas“, – aiškina vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
Esat kritinei situacijai Lietuva galėtų patrigubinti vietų skaičių iki 30-ies tūkstančių. Vidaus reikalų ministerija, kaip ir atskiros savivaldybės, kviečia gyventojus registruotis pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimui.
„Yra aptarta galimybė registruoti šalies gyventojus, galinčius ir norinčius savo namuose apgyvendinti ukrainiečius. Aš ir pati svarstau galimybę savo šeimoje priimti ukrainiečių šeimą“, – kalba A. Bilotaitė.
Vietas ukrainiečiams ruošia ir kitos valstybės.
„Lenkija yra pasirengusi priimti apie 200-us tūkstančių žmonių, Latvija 10 000, Estija 3000, Slovakija 10 000, Rumunija 10 000“, – sako A. Bilotaitė.
Lietuva Ukrainai išsiuntė paramos už beveik 2 milijonus eurų.
„Tai yra tiek ginkluotė, tiek civilinės saugos priemonės“, – kalba A. Bilotaitė.
Visoje Lietuvoje vyksta Ukrainos palaikymo akcijos. Kaune į dangų kylą rekordinio dydžio apie 30 kvadratinių metrų Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Simboliškai jos keliamos šalia paminklo „Laisvės karys“, kuris išlietas Kijeve.
„Turiu daug draugų Ukrainoj ir žinau, kad ten jie patriotiškai nusiteikę ir laukia mūsų paramos“, – sako aitvarų meistras Tadas Surkys.
„Šiandien tokie įvykiai sukrėtė mus, mes išvažiavome į Kauno centrą, pamatėme šias dvi nuostabias vėliavas, tiesiog, aš labai dėkingas iš visos širdies, kad Lietuvos vyriausybė palaiko Ukrainą. Šiandien apšaudė mano kaimą, aš iš Odesos srities, pas mus šiandien sproginėjo bombos. Skambinau savo draugui, o jis pasakoja, kad apšaudė parduotuvės sandėlį, kur saugomi produktai, kurie reikalingi žmonėms“, – pasakoja ukrainietis Artur Levickij.
O Nidoje vykusios piketo metu surinkusieji pakviesti pagerbti žuvusius ukrainiečius: „Norėčiau, kad dabar mes tyliai pastovėtume solidarizuojantis su už laisve kovojančia ukrainiečių tauta.“
Prie švyturio plazda Ukrainos prezidento dovanota vėliava, neringiškiai sunkiai tvardo emocijas:
„Noriu būti tikru žemaičiu ir taip trenkti, kad neatsikeltų.“
„Dabar toks vieningumo jausmas ypatingai reikalingas.“
Gyventojai masiškai aukoja nevyriausybinėms organizacijoms. Karius savanorius Ukrainoje remianti organizacija „Blue/Yellow“ jau surinko daugiau nei 600-us tūkstančių eurų.
„Šiuo metu žmonės labai prašo apsaugos priemonių, neperšaunamų liemenių, šalmų“, – sako „Blue/Yellow“ savanorė Žemyna Bliumenzonaitė.
Karo pradžią savo akimis gyvai matęs organizacijos vadovas Ukrainos savanoriams artimiausiu metu pirks 2 automobilius.
„Mes žinom, ką darom. Poreikiai keičiasi, dabar nupirksim keletą mašinų gerų už tuos pinigus „Toyota Landcruiser“ ir vešim, nes jie prašo gerų mašinų“, – sako „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
Padėti galima ir Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms: Radonajam kryžiui, Caritui, Maltiečiams, Maisto bankui. Šios organizacijos teiks paramą ukrainiečiams, kurie atsidurs Lietuvoje.
„Kreipsimės į piliečius, į aktyvius pilietiškus žmones Lietuvos ir kviesime atvykti savanoriui į pasirinktą organizaciją, nes rankų šiuo metu mums reikia labai“, – teigia Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.
Nevyriausybinės organizacijos kol kas ragina gyventojus neaukoti daiktų. Esą sąrašai reikalingų priemonių bus viešinami vėliau.
