Šiuo metu Lietuvoje apleisti nedirbamos žemės plotai siekia net pusę milijono hektarų. Tai neskatina plėtoti žemdirbystės kultūros ir gamybos, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tokių apleistų žemų daugiausia yra apie didžiuosius šalies miestus - Vilnių, Kauną, Panevėžį. Tuo tarpu savo žemę gerai prižiūri Žemaitijoje ir Suvalkijoje.
Pirmadienį šalies vadovė, susitikusi su žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi, paragino šiai problemai spręsti skirtas Europos Sąjungos fondų lėšas naudoti efektyviau ir racionaliau. Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad valstybės mokesčių sistema galėtų skatinti nedirbamos žemės panaudojimą.
Palietusi kitą žemės ūkio sektoriaus aktualią problemą - pieno supirkimo kainas, Prezidentė akcentavo, kad šiuo metu jos yra kritusios ir pasiekė 2004 metų lygį, o tai yra žemiausias kainų lygis visoje Europos Sąjungoje.
Pasak Prezidentės spaudos atstovo Lino Balsio, valstybės vadovė pabrėžė, kad šiuo metu susiklosčiusi padėtis pieno sektoriuje yra nepatenkinama. Todėl būtina ieškoti būdų kainoms stabilizuoti. D. Grybauskaitės nuomone, sprendžiant pieno sektoriaus problemas, būtina garantuoti aukštą pieno kokybę, atitinkančią gamybos efektyvumo bei eksporto rinkų reikalavimus, ir taip apginti vartotojų interesus.
Po susitikimo su šalies vadove žemės ūkio ministras pareiškė pieno kainos augimui matąs vienintelę išeitį - kooperaciją. K. Starkevičius sakė, kad Vyriausybė skirs paramą, kad pieno gamintojų kooperatyvas "Pienas LT" galėtų įsteigti naują pieno perdirbimo įmonę. Tam Vyriausybė numato skirti 60 mln. litų. Tai sudarys 60 proc. visos projekto vertės.
Pasak žemės ūkio ministro, tai nebus valstybės biudžeto pinigai - į pieno gamintojų steigiamą pieno perdirbimo įmonę bus investuoti ES pinigai ir nuosavos žemdirbių lėšos.
"Vos tik žemdirbiai pradėjo labiau kooperuotis, dabartiniu metu pieno supirkimo kainos jau pakilo keliais centais. Dabar 5 proc. pieno jau patys ūkininkai perdirba ir parduoda. Kitas būdas yra ūkininkų pageidavimas statyti naują kooperatinę įmonę, kurioje veiktų naujausios technologijos. Ji didelę dalį produkcijos galėtų skirti eksporto rinkai. Tam pritaria Žemės ūkio ministerija", - sakė ministras K. Starkevičius.
Tuo tarpu didžiosios pieno perdirbimo įmonės tokiems ūkininkų sumanymams nepritaria, teigdamos, kad taip bus iškreipta rinka, šalyje pritrūks žaliavos.
Ministras K. Starkevičius, paklaustas, kaip sekasi derėtis su Rusijos tarnybomis dėl pieno produktų eksporto, atsakė, kad šios šalies veterinarijos tarnybos ekspertai ateinantį trečiadienį baigs pieninių patikras ir pateiks jų rezultatus. Jo nuomone, lietuviškiems pieno produktams Rusijos eksporto rinka nėra užverta.
Prezidentės ir žemės ūkio ministro pokalbio metu taip pat aptarta bendroji kaimo plėtra ir jos perspektyvos. Prezidentė D. Grybauskaitė akcentavo, kad šiuo metu daugiau dėmesio būtina skirti bendrajai kaimo plėtrai, skatinti kaimo žmonių verslumą, ieškoti naujų nišų kaimo žmogui užsidirbti ir išlaikyti jaunus žmones kaime.
