Parlamentarė kitą savaitę premjerui pristatys įvairių institucijų pateiktus siūlymus, kaip lopyti teisinės sistemos spragas, kad seksualinius nusikaltimus padarę asmenys neatsidurtų prie vaikų. Pasak R. Šalaševičiūtės, Vyriausybės parama šiam klausimui būtina, nes teisės aktų pakeitimai susiję su bent šešių ministerijų kuruojamomis sritimis.
„Surinkus konkrečius siūlymus matosi, kad ministerijos ir kitos žinybos pripažįsta, kad tai, koks šiandien yra teisinis reguliavimas, nepakankamas, ir asmenys, kurie yra įtariami arba yra padarę lytinius nusikaltimus, atlikę bausmę visiškai nekontroliuojami, vykdo kartotinius nusikaltimus ir tai kelia pavojų vaikams, nepilnamečiams“, – BNS sakė R. Šalaševičiūtė.
„Premjerui reikia pristatyti, kokią negerą situaciją turime ir ką reikia daryti. Apie tai, kas blogai, kalbame su šešių ministerijų ir įvairių institucijų atstovais, ta informacija žinoma tik mums ir per žiniasklaidos dėmesį visuomenei. Todėl tikslas – pristatyti situaciją ir pasiūlyti kelius, kuriais eisim“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji pati mato du galimus variantus: iš karto pradėti diskusijas dėl lytinių nusikaltėlių registro, jo didesnio prieinamumo visuomenei, bausmę dėl seksualinių nusikaltimų atlikusių asmenų kontrolės, kitu atveju – iš pradžių įgyvendinti institucijų pastabas, kaip gerinti teisinę bazę siekiant užtikrintų vaikų apsaugą, o tuomet spręsti dėl lytinių nusikaltėlių registro reikalingumo.
„Būtinai Vyriausybė turi įsijungti. Jei tai būtų vienos ministerijos klausimas, kitas atvejis, bet čia šešios ministerijos ir kitos žinybos, be Vyriausybės pagalbos nebūtų lengva įvykdyti siūlymus. Reikia išgirsti premjero valią“, – sakė R. Šalaševičiūtė.
Seime surengtose diskusijose dėl lytinių nusikaltėlių registro buvo iškeltos kelios problemos: neužtikrinama darbdavių atsakomybė, kad dirbti su vaikais būtų priimami tik dėl nusikaltimų patikrinti asmenys; lytinius nusikaltimus padariusių asmenų kontrolės išėjus į laisvę stoka.
Savo pastabas teikusios institucijos siūlo reglamentuoti periodinę dirbančių asmenų patikrą, ar nebuvo teisti už nusikaltimus prieš vaikus, nes, kartą pateikus tokią pažymą, darbdavys negauna informacijos, jei dėl tokios veiklos žmogus nuteisiamas po įdarbinimo; siūloma nustatyti terminą, per kurį reikia pateikti pažymą, kad procesas neužsitęstų per ilgai; įtvirtinti įstaigų vadovų pareigą pareikalauti tokios pažymos, o to nepadarius traktuoti kaip šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, taikyti administracinę atsakomybę.
Seime surengtose diskusijose dėl lytinių nusikaltėlių registro kūrimo idėją parėmė vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaiga bei nevyriausybininkai. Kitų institucijų atstovai daugiausiai siūlė pildyti įvardytas teisinio reguliavimo spragas, neužkertančias kelio seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims įsidarbinti su vaikais susijusiose sferose, nors įstatymas tai ir draudžia. Vidaus reikalų ministerija pasisakė prieš atskiro lytinių nusikaltėlių registro kūrimą argumentuodama, kad tokia informacija ir šiuo metu renkama bendrame registre, tačiau siūlė darbdaviams palengvinti prie jo prieigą.
Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad atskiri seksualinių nusikaltėlių registrai sukurti JAV, Kanadoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, tokį registrą planuojama sukurti Lenkijoje. Daugelyje kitų Europos šalių seksualiniai nusikaltimai registruojami kartu su kitais kriminaliniais nusikaltimais arba jų registravimas sudaro neformalų „registrą“. Daugelyje šalių taip pat seksualiniams nusikaltėliams, atlikusiems bausmę, taikomos papildomos ribojimo priemonės, ypač darbo su vaikais srityje.
Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, maždaug vienas iš penkių vaikų tampa vienokio ar kitokio seksualinio smurto auka. Lietuvos policijos duomenimis, 2015 metais 5,1 proc. vaikų, tapusių nusikaltimų aukomis, patyrė seksualinę prievartą.
