Analitikai suskaičiavo, kad likvidavus šešėlinę ekonomiką Lietuvoje į biudžetą būtų papildomai surinkta 7,5 mlrd. litų. Verslininkai pripažįsta, kad šalyje mokestinė našta per didelė, todėl šešėlinės ekonomikos mastai nesitraukia.
Praktiškai visiškai likviduoti „šešėlio“ neįmanoma, tačiau „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė atskleidė, kad sumokant visus vartojimo, socialinės apsaugos ir pajamų mokesčius vien gyventojai konsoliduotą valstybės biudžetą papildytų apie 7,5 mlrd. litų.
„Lėšų, papildomai surinktų vien iš vartojimo mokesčių, pakaktų padengti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surenkamas pajamas, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. – O į skaičiavimus įtraukus socialinės apsaugos įmokas, darbdavio sumokamas už darbuotoją, pelno ir kitus mokesčius, papildomų mokestinių pajamų suma išaugtų dar stipriau.“
Nuostoliai dideli
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika 2011 m. šalyje siekė 27 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto skaičiavimais, daugiausia mokestinių pajamų iš gyventojų valstybė netenka dėl neoficialaus darbo (apie 2,34 mlrd. litų), taip pat nelegalaus prekių ir paslaugų tiekimo (2 mlrd. litų), jų pardavimo (1,1 mlrd. litų) ir tiek pat dėl kontrabandos.
O. Bložienės teigimu, valstybės nuostolis vien dėl iš gyventojų nesurenkamų mokesčių sumažėtų palengvinus dirbantiems tenkančią mokestinę naštą.
„Vidutinis lietuvis daugiau nei 40 proc. savo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skiria mokesčiams sumokėti, – teigia ji. – Pridėjus darbdavių sumokamus mokesčius – ši dalis viršija 55 proc. Sumažinus darbo sąnaudoms tenkančią mokestinę naštą galima tikėtis mažesnio mokesčių vengimo ir šešėlinės ekonomikos dalies.“
Trūksta kapitalo apmokestinimo
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinamas Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Vytas Zabilius sako, kad šalyje būtina mažinti mokesčius ir šešėlinę ekonomiką. Anot jo, šalyje per daug apmokestinama darbo jėga, o kapitalas – nepakankamai.
„Turėtų būti nustatytos didesnės baudos už dalyvavimą šešėlinėje ekonomikoje, bet kartu turi būti mažinami ir mokesčiai, – sako V. Zabilius. – 2009-aisiais mokesčiai buvo padidinti, tačiau atrodo, kad su „šešėliu“ elgiamasi gan švelniai. Darbo sąnaudos yra per daug apmokestintos, o kapitalo – per mažai. Šią proporciją reikėtų pakeisti, tai būtų logiška. Kalbėdamas apie kapitalą turiu omenyje pastatus, įrenginius bei automobilius ir pan. Padidinus šiuos mokesčius galima būtų proporcingai sumažinti mokestinę naštą, tenkančią darbuotojams.“
Jis priduria, kad darbo jėga apmokestinama per daug, rodo ir šešėlinės ekonomikos problema. Anot jo, ne pro šalį būtų padidinti ir neapmokestinamąjį minimalų darbo užmokestį, nes tada darbdaviai galėtų pasamdyti daugiau darbuotojų, jiems daugiau mokėti, mažėtų nedarbas.
„Ekonomika tik bando atsistoti ant kojų ir nėra labai tvari, todėl vis dar egzistuoja vidaus vartojimo problema. Eksportuotojai yra atsigavę daugiau nei vietos rinkoje veikiantys dalyviai“, – konstatuoja jis.
Kaip teigiamus pavyzdžius V. Zabilius įvardija Estiją, kurioje nėra mokesčių investuojamam pelnui ir Lenkiją, kuri taiko lengvatas pensijų fondams Lenkijoje taip skatindama pastaruosius investuoti vietos rinkoje.
Smulkiesiems nepadeda
Kita verslininkė „Vyno klubo“ vadovė ir bendraturtė Rasa Starkus sako, kad Lietuvoje problema – ne mokesčių dydis, o spaudimas juos mokėti neatsižvelgiant, ar verslas tai gali šiandien daryti.
„Džiaugiuosi, kad ekonominė padėtis stabilizavosi, tačiau ji nepasitaisė, – teigia ji. – Be to, išlieka sezoniškumas. Giliai širdyje esu patriotė ir žinau, kad valstybei reikia lėšų. Galbūt dėl mokesčių mokėjimo šiandien problemų kyla mažiau, tačiau verslo palaikymo trūksta.“
Anot verslininkės, didžiausia problema verslui – reikalavimas iškart sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), nors įmonės dar būna negavusios pinigų už išrašytas sąskaitas.
„Anksčiau mokėjimus buvo galima išdėlioti per tam tikrą laikotarpį, – pasakoja R. Starkus. – Dabar taip nėra – tai stabdys. Man patinka, kad Lenkijoje šiuo metu svarstoma galimybė PVM mokėti tik už apmokėtas prekes. Juk mes susitariame dėl prekių pardavimo, tačiau apmokėjimą už jas gauname po keturių mėnesių. Ir net valstybinės institucijos ar įmonės sąskaitas apmoka po mėnesio, tačiau pati valstybė reikalauja PVM sumokėti iškart.“
„Vyno klubo“ vadovė teigia, kad šiuo metu institucijos linkusios daugiau padėti didžiosioms įmonėms, tačiau mažosioms pagalbos ranką ištiesia rečiau.
„Smulkiesiems apskritai su valstybės institucijomis sunku šnekėtis, – konstatuoja ji. – Dėl kitų mokesčių sunku ką pasakyti. Galbūt darbo jėgą reikėtų apmokestinti mažiau, nes darbuotojas suinteresuotas gauti atlyginimą, o darbdavys, esant dabartinėms ekonominėms sąlygoms, gali mokėti ribotai. Manau, verslininkams reikia padėti, kad jie išsilaikytų, o ne didinti mokesčius ir versti užsidaryti verslą.“
Biurokratija kenkia
Pasak R. Starkus, labai svarbu valstybėje išlaikyti sąžiningumo principą: gyventojas ar verslininkas mokėdamas mokesčius turi jausti to naudą.
„Puikiai žinau, kiek mokesčių sumoku pati ir kiek papildomai turiu išleisti norėdama išlaikyti tėvus, nes jie pensijos pakankamai negauna. Nors sakoma, kad iš tų sumokamų mokesčių mes išlaikome dabartinius pensininkus“, – sako verslininkė.
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ vadovas Chrisas Robbinsas sako, kad bendrovei nekyla problemų dėl mokesčių mokėjimo ar naštos dydžio. Tačiau pabrėžia, kad Lietuvos mokestinė politika turėtų būti nukreipta į dviejų sričių augimą: tiesiogines užsienio investicijas ir ypač į smulkiojo bei vidutinio verslo plėtrą.
„Kiek pats esu susidūręs, didžioji problema dažniausiai yra ne patys mokesčiai, o jų politika ir biurokratija. Mano nuomone, dar daug yra galimybių, kaip formuojant mokesčių politiką galima padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – sako Ch. Robbinsas. FAKTAI: Mokesčių mokėjimas šiemet
Per šių metų 9 mėn. daugiausia pajamų gauta iš PVM – 6,8 mlrd. litų (planas įvykdytas 99,2 proc.). Per šį laikotarpį už visas akcizines prekes gauta 2,4 mlrd. litų pajamų (planas įvykdytas 100,1 proc.). Pelno mokesčio šiuo laikotarpiu surinkta 750,6 mln. litų (planas įvykdytas 102,6 proc.). Pajamų iš GPM gauta 2,85 mlrd. litų (planas įvykdytas 105,5 proc.).
