Prekybininkai netrukus nebegalės mulkinti pirkėjų, kaip jauku juos viliodami pigiomis prekėmis. Bus užkirstas kelias ir prekeiviams vaikščioti po namus bei įkyriai siūlyti nieko vertus daiktus, skelbia "Klaipėda".
Negalėjo nubausti
Seimo komitetuose šiuo metu yra svarstomas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatymo projektas.
Jis parengtas pagal ES direktyvą, įpareigojančią visas bendrijos nares iki šių metų pabaigos tokį įstatymą priimti. Šis teisės aktas labai pravers ginant vartotojų interesus.
„Mums tai taip pat privalu. Jei naujas įstatymas neįsigalios nuo kitų metų pradžios, Lietuvai gresia sankcijos“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Vitas Ūsas.
Jo teigimu, iki šiol pasitaikydavę atvejų, kai prekybininkai klaidindavo ir mulkindavo pirkėjus, tačiau nebuvo teisės aktų, kuriais remiantis nesąžiningus prekeivius būtų galima nubausti.
Įbaugino vandeniu
Europos Sąjungos direktyvoje numatytas ir į Lietuvos teisės aktus bus perkeltas 31 atvejis, kai komercinė veikla bet kokiomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga.
Tarp tokių dažniausiai minimi klaidinančios reklamos, agresyvios komercinės veiklos atvejai.
Vienas tokių Lietuvoje buvo užfiksuotas visai neseniai.
Garbaus amžiaus sutuoktinių porą jos bute konsultantai net kelias valandas primygtinai įkalbinėjo išperkamosios nuomos būdu įsigyti brangiai kainuojantį vandens filtrą. Iš pradžių telefonu paskambinusi konsultantė pasiūlė nemokamai ištirti geriamąjį vandenį.
Pensininkai sutiko ją įsileisti į savo namus. Per kelias minutes atlikusi tyrimą, viešnia pademonstravo, kokį neva nešvarų vandenį žmonės vartoja, ėmė vardyti ligas, kuriomis nuo jo galima susirgti. Po to ji ilgai įtikinėjo įsigyti brangią vandens valymo sistemą.
Pasirašę išperkamosios nuomos sutartį žmonės tik kitą dieną suvokė, kad jų pajamos nesuteikė galimybės pirkti tokio brangaus vandens filtro.
Sutuoktiniai paskambino konsultantei ir paprašė nutraukti išperkamosios nuomos sutartį. Tačiau ši atsakė, kad sumontuotos ir pradėtos naudoti vandens valymo sistemos pirkėjas nebegali grąžinti.
Negalės kelti gailesčio
Tokios situacijos nuo kitų metų pradžios bus daug retesnės, nes įsigaliojus naujajam įstatymui, agresyvus prekybininkų spaudimas pirkėjui Lietuvoje bus draudžiamas.
Taip nuskriausti žmonės bent jau galės apskųsti konsultantus, o šie sulauks piniginių baudų.
Naujajame įstatymo projekte taip pat numatyta, kad pardavėjai negali savo prekių ar paslaugų siūlyti įkyriai. Pavyzdžiui, sudaryti įspūdžio, kad pirkėjas negalės palikti patalpų tol, kol nebus pasirašyta sandorio sutartis.
Pardavėjams ir konsultantams taip pat bus draudžiama stengtis parduoti prekę tik dėl to, kad pirkėjas pardavėjų gailisi. Jie negalės įtikinėti pirkėjų, kad šiems nenusipirkus produkto ar paslaugos prekybininkas neteks darbo ir pragyvenimo šaltinio.
Sąrašą nuolat pildys
Anot V.Ūso, įstatyme išvardyti klaidinančios komercinės veiklos atvejai – vadinamasis juodasis sąrašas – bus nuolat papildomas.
Kol kas į jį dar nėra įtrauktas pastaruoju metu prekybininkų itin pamėgtas pirkėjų viliojimo būdas.
Daugelis prekybos centrų dažnai skelbia akcijas, kurias lydi posakis „prekių kiekis ribotas“. Taip reklamuojama pigi prekė tampa tik jauku, nes pardavėjas neturi tokio gaminių kiekio, kokio reikėtų parduotuvę užplūstantiems pirkėjams.
Dar viena gudrybė, kuriai gresia patekti į „juodąjį sąrašą“, – pateikiami specialūs pasiūlymai, kviečiantys gaminį įsigyti tik šiandien, ar tik šį savaitgalį. Taip pirkėjas esą skatinamas nedelsiant priimti sprendimą ir nusipirkti prekę ar paslaugą.
„Įstatymas yra įstatymas ir mes bet kokiu atveju jo laikysimės. Kol kas negaliu pasakyti, ko reikės atsisakyti“, – sakė bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė.
Baimė dėl baudų
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad toks įstatymas Lietuvoje labai reikalingas.
Jo teigimu, ypač svarbu, kad bus kovojama su įkyriu prekių siūlymu, stengiamasi drausminti prekybos sistemas, kurios dabar balansuoja ties legalumo riba. Tačiau jam kilo abejonių dėl jo taikymo praktikoje.
„Įstatymo baigiamojoje dalyje nėra konkrečiai įvardyta, kaip bus baudžiama už konkretų pažeidimą. Todėl kontroliuojančioms institucijoms palikta didelė laisvė už nelygiaverčius pažeidimus taikyti nors ir tas pačias nuobaudas“, – teigė V.Sutkus.
Jis pateikė pavyzdį, kuris jau beveik tapo mitu. Žmogus nusipirko mikrobangų krosnelę ir į ją įkišo išdžiovinti išmaudytą katiną. Suprantama, rezultatas žmogaus nepradžiugino. Pardavėją jis padavė į teismą, nes mikrobangų krosnelės naudojimo instrukcijoje nebuvo parašyta, kad katinų joje džiovinti negalima.
„Žinoma, ši istorija hiperbolizuota. Tačiau naujajame įstatyme taip pat yra nuostata dėl esminės informacijos apie gaminį nepateikimą. Kas gali nustatyti, kokia informacija yra esminė? Todėl nesunku skirti ir nuobaudą“, – svarstė V.Sutkus.
Pagal įstatymo projektą, už nesąžiningą veiklą prekybininkams grės bauda nuo tūkstančio iki 30 tūkst. litų. Tačiau maksimali bauda negalės viršyti 3 proc. įmonės metinių pajamų.
„Tokios didelės nuobaudos mažas įmones net gali sužlugdyti. Žinoma, baudą galima apskųsti. Tačiau teismų praktika dar nėra susiformavusi, nes įstatymas naujas“, – nuomonę reiškė V.Sutkus.
Virginija Spurytė
