Išaugusios išlaidos reklamai rodo, kad Lietuvoje prekės ženklo arba, kitaip tariant, „brendo” (angl. „brand“) svarba rinkoje vis didėja. Vis dėlto Lietuvoje prekės ženklai nėra įvertinti pinigais arba ši informacija viešai neskelbiama.
Prekės ženklas tampa vertybė
„Saldo partneriai ryšiai su visuomene“ rinkodaros komunikacijų konsultantė Vilija Railaitė portalui Verslosavaite.lt teigė, kad prekės ženklas Lietuvoje įgauna vis didesnę svarbą.
„Jau senokai žinoma, kiek milijonų įvertinti „Coca-Cola“, IBM, „Microsoft“ ar kiti puikiai žinomi prekių ženklai. Neteko skaityti apie lietuviškų prekių ženklų vertes, bet neabejoju, kad ne vieno iš jų savininkai galėtų aiškiai pasakyti, kad prekės ženklas jau yra vertybė“, – teigė V. Railaitė.
Anot pašnekovės, konkretaus prekės ženklo įvertinimo klausimas iškyla, kai bendrovę yra ruošiamasi parduoti.
Prekės ženklo vertė neskelbiama
Spalio mėnesį vykusiame vertingiausių rinkoje prekių ženklų albumo „Lithuania Superbrands 2007“ pristatyme, buvo išrinkti 28 prekių ženklai, išsiskiriantys savo įtaka rinkai, vertybėmis, sėkmės istorijomis ir originalumu. Vis dėlto daugelis „Superbrand“ titulą pelniusių prekės ženklų savininkų nėra linkę įvardyti prekės ženklo vertę.
„Žinome tik tiek, kad „Akropolis“ vertas kur kas daugiau nei jam priklausantis nekilnojamas turtas. Tai įrodo prekybos ir pramogų sostinės lankomumas: 2007 metais „Akropoliuose“ pabuvojo beveik 37 milijonai pirkėjų“, – kalbėjo pirmosios prekybos ir pramogų sostinės „Akropolis“ nuomos ir rinkodaros departamento vadovė Renata Jakubčionienė.
AB „Alita“ rinkodaros skyriaus vadovas Andrius Busilas „Alita“ prekės ženklo vertės taip pat nelinkęs įvardyti skaičiais. Jo nuomone, vartotojų lojalumas, platus prekės vardo paplitimas, aukšta kokybė – tai rodikliai, geriausiai apibūdinantys prekės ženklo vertę.
„Lithuania Superbrands 2007“ pristatyme „Superbrand“ titulas taip pat buvo suteiktas „Bitė“, „BMS Megapolis“, „Dviračio šou“, „Europos parkas“, LNK, „Omnitel“ ir kitiems prekiniams ženklams.
Keičiasi supratimas apie prekės ženklą
„Saldo partneriai ryšiai su visuomene“ atstovė teigė, kad Lietuvos prekės ženklų savininkai jau supranta, kad sėkmingo verslo ateitis priklauso nuo prekės ženklo.
„Gamybos linijų modernumas, verslo procesų efektyvumas, funkcijos, kurias paslauga ar produktas atlieka – visus šiuos dalykus anksčiau ar vėliau galima visai legaliai nukopijuoti ir panaikinti konkurento turėtą pranašumą, tačiau nukopijuoti prekės ženklo negalima, nes tikrasis jo kūrėjas lengvai apgins savo interesus teisme“, – savo nuomonę dėstė V. Railaitė.
Investicijos į prekės ženklo vertės didinimą
Verslosavaite.lt pašnekovai pripažįsta, kad prekės ženklas yra bendrovės turtas, išliekantis ilgiau negu konkretūs produktai, tačiau šios investicijos negali būti išreikštos vien tik pinigais.
„Didelis indėlis populiarinant prekinį ženklą tenka visai komandai, kasdien jį puoselėjančiai“, – sakė AB „Alita“ atstovas.
Gary McGuire, „Bitės“ Generalinio direktoriaus pavaduotojas įvaizdžiui ir komunikacijai, sutinka, kad investicijos į prekės ženklo žinomumą yra gana didelės, tačiau konkretų skaičių pateikti sunku, nes šis procesas yra ilgalaikis ir daug apimantis.
„Rinkodara sudaro tik nedidelę prekinio ženklo vertės dalį, tačiau prekės ženklo populiarumui kur kas didesnę įtaką nei reklama daro vartotojui suteikiama pasirinkimo galimybė bei požiūris į patį klientą“, – teigė „Akropolio“ nuomos ir rinkodaros departamento vadovė.
Autorė Airida Poškutė
