Bembis nepraleidžia progos pasmalsauti, ar sulauks kokio skanėsto šįkart. Lietuvos taurusis elnias Bembis – vėliausiai prisijungęs prie elnių būrio ūkininko aptvare. Jis, spėjama, atklydęs iš miško. Dar visai mažą jį rado ir priglaudė Pasvalio rajono gyventoja. Ūgtelėjusiam miško karaliui globėja ieškojo naujų namų.
„Sako, jau ragai dygsta, pradėjo badytis, valgyti jo ir nedrįsta niekas, nes jis kaip ir savas augintinis, taip jį mums ir atidavė“, – pasakoja elnių augintojas Rolandas Indrišiūnas.
Bembis puikiai pritapo prie bandos ir vis primena, kas šiame aptvare lyderis.
„Vadovauja ir buliams, bulių nors ir ragai didesni, ir masė didesnė, bet kažkodėl jaučia jie anarchiją Bembio ir pasiduoda jo spaudimui“, – kalba R. Indrišiūnas.
Jauna šeima auginti tauriuosius elnius ėmėsi prieš kelerius metus. Sako visada jautė meilę gamtai, miškui. Pasak augintojo, ir pievų laisvų aplink namus buvo ne vienas hektaras.
„Neūkininkavom, žemdirbyste neužsiėmėm, pievos, tai nusprendėm kažką, kas tas pievas šienautų ir būtų į ateitį kažkokia nauda, kol kas turim tik grožį, piniginės naudos nėra jokios“, – sako R. Indrišiūnas.
Jaunos šeimos valdose – 10-ies hektarų plote šiuo metu ganosi 40 elnių. Banda kaskart pasipildo jaunikliais.
„Elniukai labai faini gyvūnai, ir vaikai labai džiaugiasi, labai mėgsta juos ateiti pamaitinti, obuoliukų atneša, morkyčių atneša“, – pasakoja elnių augintoja Brigita Indrišiūnienė.
Elnių augintojai pasakoja, kad ypatingos priežiūros šiems gyvūnams nereikia. Svarbu laisvę mėgstantiems elniams užtikrinti pakankamai daug erdvės.
„Svarbu būtų šieno žiemą ir vandens, o vasarą tik vandens ir viskas, ir lieka tik mėgautis grožiu. Nereikia nei į mišką važiuoti, namuose realiai tos ir kovos rudenį prasideda, kai ragus valosi. Įdomu iš tikrųjų, atvyksta žmonės, važiuoja, kaip esam prie „Via Balticos“, tai stoja mašinos, fotografuojasi, žiūri“, – kalba R. Indrišiūnas.
Tokių elnių ūkių šalyje, anot Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko, pastaruoju metu daugėja. Žmonės kuriasi kaimo vietovėse, o turėdami laisvų plotų, ypač šalia miškų, įsirengia ir aptvarus laukiniams gyvūnams.
„Didžioji dalis žmonių laiko dėl savo pomėgio gamtai, dėl turėjimo prie namų, kad galėtų pasigrožėti tais gyvūnais. Atitinkamai ragai savo duoda, galima juos parduot. Maistui dalis gyvūnų tikrai patenka, tai suvartojama savo reikmėm tie gyvūnai“, – teigia Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Marius Kazlauskas.
Pasvalio pašonėje įsikūrusi jauna šeima neatmeta galimybės, kad elnių ūkis ateityje taps ir pajamų šaltiniu.
„Patelės vienareikšmiškai tik veislei, giminės pratęsimui, o patinai, tų patinų daug nereikia dėl veislės, bus atrenkami tik elitiniai, o kas neelitiniai, eis į puodą“, – sako R. Indrišiūnas.
O kol kas šeima tik džiaugiasi stebėdami didingus laukinius gyvūnus savo namų pašonėje. O stebėti, anot šeimininkų, įdomu juos visus metus.
„Kovo – balandžio mėnesį jie nusimeta savo senus užaugintus ragus ir iškart savaitės bėgyje pradeda augti nauji ragai, tai jiems čia mėnuo, pusantro, dar mėnesį du augs, tada nustos augti, pradės jie valytis, trintis, nusilups oda, sukaulės jie ir pradės ruoštis tuoktuvėms rudeniui, kovoms“, – aiškina R. Indrišiūnas.
Pasak augintojo, elnių ragai – paklausi prekė.
„Gražius ragus ant lentutės, ant sienos, o tie pirmi, antri ragai, kur neturi išvaizdos, supirkinėjami, kilogramo kaina yra, ir naudojami taip pat papildų gamybai“, – sako R. Indrišiūnas.
Beje, dabar, kol ragai neužaugę ir nesutvirtėję, galima ir iš arčiau pasigrožėti šiais didingais gyvūnais.
