Pasibaigus karantinui padirbtų eurų Europoje padaugėjo, taigi Lietuvoje jų taip pat gali atsirasti daugiau, nes didžioji dauguma ar net visi jie gaminami užsienyje.
Specialistai paaiškino, kokiais būdais galima patikrinti banknotų ir monetų tikrumą ir ką daryti, jei žmogus aptinka suklastotų eurų.
Supratus, kad turimi pinigai – netikri, svarbu kuo greičiau pranešti policijai, nes nuo praėjusio laiko tarpo priklauso tyrimo sėkmė.
Padirbtų pinigų Europoje padaugėjo, Lietuvoje – sumažėjo
Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertės Ievos Vanskevičės teigimu, padirbtų pinigų žymiai sumažėjo karantino laikotarpiu, kai buvo ribojamas paslaugų teikimas, prekybos veikla, kelionės.
Atlaisvinus ribojimus Europoje jau stebimas 8,4 proc. padirbtų pinigų kiekio padidėjimas lyginant su 2021 m., tačiau Lietuvoje padirbtų banknotų mažėjimo tendencija vis dar išlieka.
„Per 2022 m. Lietuvos banke buvo ištirta ir iš apyvartos išimta 1 073 vienetų padirbtų eurų (822 vnt. banknotų ir 251 vnt. monetų). Tai 9 proc. mažiau nei per 2021 m., kai buvo rasta 1 181 vnt. padirbtų eurų (1 041 vnt. banknotų ir 140 vnt. monetų),“, – atskleidė pašnekovė.
Ji nurodė, kad padirbtų pinigų vertė Lietuvoje 2021 m. buvo 94 tūkst. eurų, 2022 m. siekė apie 62 tūkst. eurų, iš jų padirbtų banknotų vertė – 61 505 eurai, likusi nedidelė suma – 462 eurai – padirbtų monetų vertė.
Kurie eurai dažniausiai klastojami?
Lietuvos banko atstovė įvardijo, kad dažniausiai padirbami 50 eurų nominalo banknotai, taip pat 20 eurų nominalo banknotai ir 2 eurų nominalo monetos.
Taip yra todėl, kad šiais nominalais dažniausiai vyksta atsiskaitymas grynaisiais pinigais, todėl mažiau kreipiamas dėmesys į jų apsaugos priemones. Euro zonoje taip pat apie du trečdalius iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų sudarė 20 ir 50 eurų nominalų banknotai.
Pasak Lietuvos policijos, dažniausiai sutinkami netikri banknotai, kadangi netikrų banknotų gamyba santykinai pigesnė ir paprastesnė negu monetų.
Be to, banknotai yra lengvesni ir lengviau realizuoti didesnį kiekį (ar didesnės vertės) banknotų nei monetų: „Dažniausiai klastojamas 50 eurų banknotas.“
Būdai atskirti netikrus pinigus
I. Vanskevičė skaičiuoja, kad apie 30 proc. visų padirbtų eurų banknotų sudaro vadinamieji „filmų pinigai“ – dvipusės kopijos, be imituotų apsaugos priemonių, gali būti su užrašais lietuvių arba užsienio kalbomis. Tokius netikrus pinigus lengva atskirti žinant eurų banknotų apsaugos priemones.
„Bendrai, tikimybė gauti padirbtą eurą yra labai maža, Europoje 1 milijonui tikrų banknotų tenka 13 vnt. padirbtų, o Lietuvoje šis skaičius dar mažesnis – 1 milijonui tenka 5,5 vnt. padirbtų banknotų“, – komentavo I. Vanskevičė.
Lietuvos banko atstovės teigimu, paprasčiausias būdas patikrinti, ar pinigas tikras, yra palyginti su kitais turimais pinigais, kurie žinote, kad yra tikri.
Ji nurodė, kad be to gyventojai banknotų tikrinimui turėtų prisiminti „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“ metodą: apčiuopti popieriaus nelygumus, specifinį šiugždėjima, rasti vandens ženklą, spalvą keičiantį nominalo skaičių, apsauginį siūlelį, skaidrų langelį su Europos portretu, holograminę juostelę ir kt.
Prisiminti šias apsaugos priemones padės ir Lietuvos banko parengtas filmukas. Taip pat banknotų apsaugos priemonių aprašymas:
1. Apčiuopkite
- Banknoto popieriaus pajutimas – banknotas šiugžda ir yra standus.
- Spausdinto paviršiaus nelygumai – palei banknoto kairįjį ir dešinįjį kraštus apčiuopkite iškilius brūkšnelius. Pagrindinis atvaizdas, raidės ir didysis nominalo skaičius taip pat yra storesni.
2. Pažvelkite
- Vandens ženklas su portretu – pažvelkite į banknotą prieš šviesą. Išryškėja Europos portretas, nominalo skaičius ir langas. Banknotą padėjus ant tamsaus paviršiaus, šviesiosios jo dalys patamsėja.
- Apsauginis siūlelis – pažvelkite į banknotą prieš šviesą. Apsauginis siūlelis atrodo kaip tamsi linija.
3. Pakreipkite
- Holograma su portretu – pakreipkite banknotą. Ant sidabro spalvos juostelės matyti Europos portretas, langas ir nominalo skaičius.
- Smaragdo spalvos skaičius – pakreipkite banknotą. Smaragdo spalvos skaičius atspindi šviesą – blizga apatinė arba viršutinė jo dalis. Skaičiaus spalva keičiasi iš ryškiai žalios į sodriai mėlyną.
„Kalbant apie monetas, tai liečiant monetas jaučiamas iškilus Europos žemėlapio, nominalo skaičiaus ir nacionalinės pusės atvaizdo reljefas. Visų nominalų eurų monetos yra skirtingo dydžio ir storio, turi skirtingus briaunos rantelius. Dvimetalių monetų spalva turi aiškiai skirtis.
2 eurų nominalo monetos briaunoje be rantelių taip pat yra užrašai arba simboliai. Pasinaudojant magnetu galima patikrinti monetų magnetines savybes. 1 ir 2 euro monetų šerdis lengvai magnetinė, žiedas – nemagnetinis. 10, 20 ir 50 euro centų monetos nemagnetinės, o 1, 2 ir centų – stipriai magnetinės“, – aiškino I. Vanskevičė.
Užregistruotos 637 nusikalstamos veikos – kaip su tuo tvarkomasi?
Anot I. Vanskevičės, Lietuvos bankas seka pinigų padirbinėjimo tendencijas, glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, nuolat informuoja prekybos įmones, valiutos keityklas bei komercinius bankus apie naujausius padirbinius Lietuvoje.
Siekiant sumažinti padirbtų pinigų skaičių apyvartoje yra atliekami bankų, bankomatų, pinigų tvarkymo ir pervežimo įmonių įrangos, skirtos banknotams tikrinti, patikrinimai.
Pašnekovė nurodė, kad Lietuvos banko specialistai rengia mokymus visuomenei apie grynuosius pinigus: „Kaip tik neseniai užbaigėme seminarų ciklą senjorams. Be to, Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiama informacija apie eurų apsaugos priemones, yra sukurta speciali edukacinė medžiaga savarankiškam mokymuisi.“
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2022 m. policijos įstaigose buvo užregistruotos 637 nusikalstamos veikos, pradėtos pagal LR BK 213 str. 2021 m. – 493, 2020 m. – 755.
Lietuvos policija pastebi, kad atvejų, 2022 m. lyginant su 2021 m., padaugėjo. Tai sietina su pandemijos suvaržymų pabaiga ir suaktyvėjusia žmonių veikla įsigyjant prekes ir paslaugas. O vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, 2022 m. atvejų skaičius mažesnis už daugiametį vidurkį.
„Turimais duomenimis, didžioji dauguma (ar net visi) netikrų pinigų, aptinkamų Lietuvoje, pagaminti užsienio valstybėse, jų patekimo keliai į Lietuvą gali būti patys įvairiausi – atsivežant sąmoningai ar netyčia kartu su tikrais pinigais, taip pat bandant atsisiųsti paštu iš juos nelegaliai parduodančių asmenų“, – dėstė Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Kalbėdami apie netikrų pinigų tyrimus, policijos atstovai nurodė, kad tyrimo sėkmė priklauso nuo konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybių, o ypač nuo to, koks laiko tarpas praėjo nuo netikro banknoto realizavimo iki asmens gavusio netikrą banknotą suvokimo, kad jis netikras.
Taip ir nuo to, ar tokį banknotą gavęs asmuo gali nurodyti tikslias banknoto gavimo aplinkybes (vietą, tikslų laiką ir pan.). Aptikus netikrą banknotą inkasacijos metu, nesant jokių duomenų apie jo gavimo aplinkybes, nustatyti kaltininkus būna labai sudėtinga.
Vis tik išskirtinių atvejų su netikrais pinigais pašnekovai išskirti negalėjo, nes dauguma jų – labai panašūs.
Kur didžiausia tikimybė gauti suklastotų eurų?
Lietuvos policija nurodė, kad dažniausiai netikri pinigai aptinkami inkasacijos metu, taip pat kai pinigai įnešami į banko sąskaitą per bankomatą. Atskirais atvejais apie netikrus pinigus praneša juos identifikavę asmenys.
Policijos atstovų teigimu, dažniausiai netikrais pinigais atsiskaitoma įvairiose smulkios prekybos vietose – turgavietėse, mažose parduotuvėse, kioskuose, maitinimo įstaigose, taip pat perkant tiesiogiai iš fizinių asmenų.
Kitaip tariant ten, kur mažesnė tikimybė, kad pardavėjas atidžiai tikrins pinigus. Dažniausiai netikrais pinigais atsiskaitoma už nedidelės vertės prekes.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras teigia, kad, vertinant tiek Lietuvos, tiek ir visos Euro zonos mastu, ilgalaikiu laikotarpiu stebima netikrų (suklastotų) pinigų kiekio mažėjimo tendencija. Kaip ir minėta, didžioji dauguma Lietuvoje aptinkamų netikrų pinigų pagaminama užsienio valstybėse.
Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad dažniausiai platinami prastos kokybės netikri pinigai, kuriuos tikrai nesunku atpažinti.
Taip pat, anot policijos atstovų, visada verta įvertinti ir pačią situaciją, kurioje gaunate pinigus: „Pavyzdžiui, jeigu gaunate grąžą prekybos centre ar kitoje patikimoje įstaigoje, tai tikimybė susidurti su netikrais pinigais yra artima nuliui, taigi ir tikrinti tokių pinigų tikrumo nėra prasmės.
Jeigu gaunate pinigus iš nepažįstamo fizinio asmens, ir ypač jeigu jums kyla abejonių dėl to asmens patikimumo, naudinga bent minimaliai apžiūrėti gautus pinigus ir įvertinti, ar jie neturi akivaizdžių netikrumo (klastojimo) požymių.“
Ką daryti aptikus padirbtus pinigus – nemokamos paslaugos
Lietuvos banko atstovės teigimu, Lietuvoje randamų padirbtų pinigų skaičius yra nedidelis, todėl tikimybė gauti padirbtą banknotą yra labai menka.
Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad, nepaisant to, išlieka pavojus gauti padirbtą pinigą prekybos vietose – mažose parduotuvėse, turgavietėse, taip pat parduodant daiktus, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais.
„Gyventojai turėtų neprarasti budrumo – gavus pinigus, reiktų atkreipti dėmesį į pagrindines apsaugos priemones. Visgi, kilus įtarimui, kad pinigai gali būti netikri, visais atvejais raginame tokių pinigų nepriimti ir kviesti policiją.
Jei kyla įtarimas dėl pinigų tikrumo, galite kreiptis į Lietuvos banką su prašymu juos ištirti. Ši paslauga yra nemokama, tyrimas atliekamas per 10 darbo dienų, klientas informuojamas apie rezultatą el. paštu, laišku arba telefonu“, – informavo I. Vanskevičė.
Lietuvos bankas ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. Lietuvos banke pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus 2022 m. pakeista beveik 28 tūkst. sugadintų ar susidėvėjusių banknotų ir monetų, kurių vertė apie 1 mln. eurų.
Svarbu prisiminti, kad Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune neribotą laiką keičiami litai į eurus, smulkinami arba stambinami eurų banknotai, keičiamos monetos. Visos paslaugos – nemokamos.
