Apie mokslo šaknų kartumą lietuvių liaudis žino ne vieną patarlę, o ką, jeigu vaisių pasiūloma „nusiskinti“ be didelio vargo? Nors įspėjimų, kad būsimieji studentai prieš kibdami į mokslus turėtų pasitikrinti, ar mokykla Lietuvoje veikia legaliai, netrūksta, siekiančių „lengvo“ diplomo taip pat nemažėja.
Sunkiai nusakomas studijų lygis
Naujienų portalas Balsas.lt pasidomėjo, ką studentams siūlo bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sąraše nefigūruojančios, bet aukštojo mokslo diplomus dalijančios įstaigos.
Paskambinus į Tarptautinio menedžmento institutą, telefonu atsiliepęs rusišku akcentu kalbantis, Jurijumi prisistatęs vyriškis patikino, kad gali atsakyti į visus aktualius klausimus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo instituto programų vadovas Jurijus Sokolovas. Pasakius, kad itin domina studijų programa „Vadybininkas profesionalas“ ir paklausus, ar registracijos laikas į šią programą jau pasibaigė (įstaigos tinklalapyje skelbiama, kad registruotis galima iki rugsėjo 15 d.), pašnekovas atsakė gana dviprasmiškai: „Na, beveik kaip ir taip.“
Kalbėdamas apie studijų kainą, vyriškis sakė: „Kaip suprantu, matėte, iš kokių pakopų susidaro kursas. Jus dominančią programą sudaro du pusmetiniai kursai, kurių vieno kaina yra 5400 litų, o visa metinė programa kainuoja 10 600 litų.“
Ypač daug abejonių sukėlė klausimas, kokiam lygiui – kolegijos, ar universiteto – prilyginamas gaunamas išsilavinimas, mat „mokyklos“ atstovas sakė: „Pagal lygį – universitetinis, bet tai nėra akademinis išsilavinimas, o profesinis. Jei jūs studijuojate universitete, žinosite – čia dėstomi tokie mokslai, kur mokosi 3-4 kurso studentai“, – būsimų studijų vingrybes dėstė pašnekovas.
Apie tai, ar yra kokių papildomų reikalavimų stojantiesiems, ponas Jurijus atsakė: „Ne, tikrai ne. Studijuoja ir žmonės, baigę matematikos ar fizikos studijas, o šiuo metu dirbantys vadovais ir nežinantys, kaip spręsti personalo valdymo ar kitas problemas.“
Mistinės dieninės studijos
Į nusistebėjimą, kad Tarptautinio menedžmento instituto nėra nei šalies universitetų, nei kolegijų reitinge, pašnekovas atsakė klausimu: „O kokius reitingus žiūrėjote? Mūsų ten nėra ir nesistengiame į juos pakliūti. Jums reiktų žiūrėti į europinius reitingus. Dieninių studijų programos reitingai bus vieni, nuotolinių studijų – kiti.“
Instituto tinklalapyje prie dažnos studijų programos yra žymima, kad studijos vykdomos ir rusų kalba. Apie tai, ką daryti tokiam studentui, kurio rusų kalbos žinios prastos, ponas Jurijus sakė: „Kiekvienas turi savo gebėjimus įvertinti pats, nes reiks skaityti literatūrą rusų kalba. Mokymasis vyksta savarankiškai. Dieninių studijų nėra.“ Įdomu tai, kad kalbėdamas apie reitingus, pašnekovas dienines studijas minėjo.
Į klausimą, koks pažymėjimas išduodamas po minėtų studijų, vyriškis sakė: „Jeigu pasiekiate diplominį lygį, sėkmingai išlaikėte egzaminą, Atvirasis universitetas, o ne mes išduos jums diplomą, jeigu studijavote mažiau, gausite profesinį sertifikatą.“
Lietuvoje studijų kreditai neužskaitomi
Sukonkretinus klausimą, kokioms vis tik studijoms prilygs diplomas – magistro ar bakalauro – pašnekovas sakė: „Tai nėra akademinis išsilavinimas, tai profesinis išsilavinimas. Suprantate, Lietuvoje nėra tokios mokslo grandies, kuri atitiktų MBI lygį. Tai aukštasis profesinis išsilavinimas. Užsienyje yra žmonių, kurie nesirenka bakalauro ar magistro studijų, o renkasi profesinį išsilavinimą. Nuo akademinio jis skiriasi tuo, kad profesiniame išsilavinime nėra bendrų dalykų, o tik tie, kurių reikia profesijai. Žmogus mokosi tik to, ko jam reikia, juk ne visuomet tam yra laiko ar galimybių.“
Jurijaus teigimu, studentams, kurie nusprendžia studijas tęsti, tam tikrus dalykus užsienio aukštosios mokyklos „užskaito“, t.y. pripažįsta suteiktų akademinių kreditų skaičių, tačiau pasidomėjus, ar studijų tęsimo kurioje nors Lietuvos aukštųjų mokyklų atvejų tokia galimybė yra, vyriškis atsakė: „Kiek žinau, nelabai. Lietuvoje kol kas nesupranta, kas čia per studijos, tad dar teks palaukti, kol ir pas mus bus taip, kaip kitose šalyse.“
Ne visi diplomai pripažįstami
Studijų vertinimo kokybės centro (SKVC) Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Rima Žilinskaitė į klausimą, ar dažnai į Studijų kokybės vertinimo centrą kreipiasi žmonės, kuriems jų gautas diplomas kelia abejonių, sakė: „Dažniausiai žmonės žino, ką laiko rankose, bet būna įvairių atvejų. Atlikus tam tikrą vertinimą paaiškėja, kokiam išsilavinimui prilygintinas vienas ar kitas diplomas, juk įvairių mokyklų yra be galo daug.“
Apie tai, ar specialistei teko girdėti terminą „Aukštasis profesinis išsilavinimas“, moteris sakė: „Tai gana buitiškas įvardijimas. Aukštojo mokslo sektorius gali būti binarus ir gali būti ne binarus, t.y. gali būti tik universitetinis arba universitetinis ir koleginis. Kolegijos teikia profesinį bakalaurą. Pagal teisės aktus tai veikiau turėtų būti vadinama koleginėmis studijomis.“
Pašnekovė patikino, kad į Studijų kokybės vertinimo centrą dažnai kreipiasi Rusijos aukštųjų mokyklų absolventai: „Vertinimo metu lyginama, kokią panašiausią Lietuvoje teikiamai kvalifikacijai pagal tam tikrus vertinimo kriterijus turi vertinamasis diplomas. Pagal tai, kaip dokumentas atitinka Lietuvoje keliamus reikalavimus, priimamas atitinkamas sprendimas. Galimos trys sprendimo rūšys: kvalifikaciją vertinti lygiaverte, nelygiaverte ar lygiaverte su sąlyga.“
Kalbėdama apie galimai neteisėtai šalyje veikiančias aukštąsias mokyklas, pašnekovė sakė: „Jei studijos buvo vykdomos be Švietimo ir mokslo ministerijos leidimo, tai yra pagrindas įgytą kvalifikaciją vertinti nelygiaverte.“
Studijų vertinimo kokybės centro duomenimis, 2009- aisiais metai net 11 Rusijos aukštųjų mokyklų išduotų diplomų mūsų šalyje buvo pripažinti negaliojančiais. Centro tinkalapyje taip pat pateikiamas sąrašas aukštųjų mokyklų, kurių diplomai pripažįstami negaliojančiais, tarp jų yra Maskvos valstybinis industrinis universitetas, Maskvos psichologijos socialinis institutas, Maskvos naujasis teisės institutas.
Per praėjusius metus įvertintos 1654 užsienyje įgytos kvalifikacijos (807 vidurinio ir 847 aukštojo). Daugiausia besikreipiančiųjų vidurinio mokslo kvalifikacijas įgijo Baltarusijoje (70 proc.).
Diplomas ateities negarantuoja
Interneto diskusijų forumuose taip pat yra įvairių nuomonių: vieni – tvirtai įsitikinę, kad norint mokytis, tai galima daryti bet kur, kiti pritaria nuomonei, kad abejotinos kokybės diplomus dalijančios mokyklos turi būti uždarytos. Nemažai diskusijų dalyvių prisipažino, kad turėjo pavargti, kol Rusijos aukštosiose mokyklose įgyti diplomai mūsų šalyje buvo pripažinti. Viena mergina rašė: „Turiu diplomą, įgyta Rusijoje. Dabar norėčiau mokytis Lietuvoje“, sužinojusi, jog dėl diplomo vertinimo privalo kreiptis į SKVC ir laikyti kvalifikaciją patvirtinantį egzaminą, mergina toliau dalijasi patirtimi: „Per tris mėnesius reikia išmokti tiek, kiek pas mus išmoksta studentai per kelis metus. Kol kas nesiruošiu į valstybės tarnybą, o mano darbo vietoje tinka mano išsilavinimas. Už studijas mokėjau 3000 Lt per metus. Iš viso 4,5 m., o mokslas ne lengvas buvo“.
Kiti diskusijų dalyviai piktinosi, jog valdžia toleruoja tokių diplomų dalijimą ir įžvelgė kur kas gilesnių politinių motyvų Rusijos aukštųjų mokyklų filialų Lietuvoje veikloje.
