„Šios datos, žyminčios ne vieną susijusį istorijos etapą, pamiršti neįmanoma ir negalima“, – neabejoja Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis.
Jei atmintis gyvuos, apie ją bus nuolat kalbama, tragiški istoriniai įvykiai, anot pašnekovo, gali ir nebevirsti realybe, o likti tik kaip pamoka, kurią būtina išmokti.
„Molotovo–Ribbentropo paktas yra didžiausia praėjusio šimtmečio afera, kurios pasekoje buvo padalintos nepriklausomos valstybės. Vyko teroras, represijos. Žuvo šimtai, tūkstančiai, milijonai žmonių“, – apie 1939-ųjų rugpjūčio 23-iąją prasidėjusius ir pasauliui daug skausmo bei netekčių atnešusius įvykius kalba televizijos prodiuseris Dominykas Kubilius.
Anot jo, istorija turi tokią savybę kartotis bei suktis ratu. D. Kubiliaus nuomone – tai vyksta ir dabar.
„Atsiranda bambančių ir vis garsiau kalbančių apie tai, kad yra įmanomos derybos dėl nepriklausomų Ukrainos žemių vardan taikos ir Europos ramybės. Bet prisiminkime rugpjūčio 23 d. tam, kad ši istorija niekada neatgytų. Juk jokios valstybės net ir mažiausia teritorijos dalis neturi būti niekieno dalijama“, – sako D. Kubilius.
1939-ųjų rugpjūčio 23-iąją Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė susitarimą bei slaptuosius jo protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą: į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija ir dalis Rumunijos, o į Vokietijos – Lietuva ir Vakarų Lenkija.
„Tačiau netrukus, rugsėjo 28-ąją, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva perleidžiama Sovietų Sąjungai. Šie susitarimai lėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją ir represijas“, – mūsų ir daugelio valstybių likimus pakeitusius įvykius vardija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Advokatas Karolis Rugys įsitikinęs, jog rugpjūčio 23 d. turime vertinti ne tik kaip agresyvių valstybių valios primetimą kitiems, bet ir kaip dieną, kai mažesnieji parodė savo drąsą bei vienybę.
Būtent 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo metines, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, maždaug du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis ir sudarė gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę per visas tris šalis.
„Man buvo 17 metų, kai dalyvavau Baltijos kelyje. Tuomet sukūriau vieną fotografiją, kurioje mažas berniukas laiko nedidelę trispalvę, jau užtvindžiusią visą Lietuvą. Vaikas priminė mane pati, kai su seneliais ir vyresniais pusbroliais bei pusseserėmis klausydavome „Amerikos balso“ ir laisvojo Europos radijo. Tikrai tikėjomės, jog mūsų šalis taps laisva. Svarbu nepamiršti to jausmo, o perduoti jį jaunai, nepriklausomybėje gimusiai kartai, dar ne itin suvokiančiai, kiek žmonių paaukojo savo gyvybes dėl to, kad galėtume dabar gyventi kaip norime bei tuo džiaugtis“, – sako fotomenininkas Jonas Staselis.
Kad istoriniai faktai būtų dar kartą paminėti, rugpjūčio 23 d. pirmą kartą Vilniuje organizuojamas dviračių turas „Atminties takas“ kartu su parodų atidarymu prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ir Tuskulėnų memoriale. Šis ypatingas renginys kviečia visus prisijungti prie dviračių entuziastų ir kartu atrasti Vilniaus gatvių paslaptis bei istorinius akcentus.
