Lietuvoje pažymimos dvi svarbios švietimo sukaktys - Edukacinės komisijos 230 metų bei Švietimo ir mokslo ministerijos 85-osios veiklos metinės.
Pirmoji mūsų valstybės istorijoje valstybinė, pasaulietinė švietimo institucija - Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinė komisija - buvo įsteigta 1773 m. spalio 14 d. Lenkijos ir Lietuvos valstybės Seimui pavaldi 12 narių komisija nustatė švietimo įstaigų veiklą ir jų raidos kryptis. Edukacinė komisija yra viena iš seniausių švietimo ministerijų Europoje.
Edukacinė komisija reformavo švietimo sistemos valdymą - sumodernino ir supasaulietino mokymą Vilniaus universitete ir vidurinėse mokyklose, įvesdama gamtos ir tiksliuosius mokslus. Į pradžios mokyklas XVIII amžiaus antroje pusėje atėjo daugiau vaikų, ypač iš valstiečių ir miestelėnų šeimų. Komisijai vadovaujant buvo rengiami nauji vadovėliai, kito mokymas ir jo turinys, augo mokyklų skaičius. 1777 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė 330 parapinių mokyklų, kuriose mokėsi beveik 5 tūkstančiai mokinių.
Po Žečpospolitos antrojo padalijimo 1793 m. Edukacijos komisijos veikla sutriko. 1797 m. buvo įkurta Lietuvos edukacinė komisija, jos nuostatai ir mokyklų struktūra liko artimi senajai. 1803 m. Lietuvos edukacinės komisijos funkcijos atiteko Vilniaus universitetui.
Vienu iš svarbiausių valstybės prioritetų švietimą laikė ir pirmoji nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė, ir valstybės vadovai. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras Jonas Yčas 1918 m. vasario 16-ąją sakė, kad "žmonių švietimas - tai mūsų gyvybės ir ateities klausimas".
1918 m. besikurianti Lietuvos valstybė savo žinion perėmė 8 gimnazijas ir 11 progimnazijų. 1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Pradžios mokyklų įstatymą. Patvirtinta 4 metų pradžios mokykla, privaloma visiems mokyklinio amžiaus vaikams. Sparčiai augo moksleivių, mokyklų, mokytojų skaičius. Nuo 1932 m. mokykloms statyti valstybė ir savivaldybės kasmet išleisdavo po 2 mln. Lt. 1939 m. Lietuvoje veikė 2386 pradžios mokyklos, kuriose mokėsi 155 tūkst. mokinių. Tuo pat mečiu veikė apie 60 gimnazijų ir kelios aukštosios mokyklos.
1990 m. kovo 11 d. paskelbus nepriklausomą Lietuvos valstybę, švietimo pertvarkos gairės jau buvo parengtos. Po metų priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, paskelbta Lietuvos švietimo reformos programa.
Dabartinės Švietimo ir mokslo ministerijos strateginiai tikslai yra suformuoti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą, užtikrinti aukštą švietimo kokybę, rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2004 m. Lietuvoje veikia 1932 bendrojo lavinimo mokyklos, jose mokosi daugiau negu pusė milijono mokinių. Aukštąjį mokslą galima įgyti 27 Lietuvos kolegijose ir 23 universitetuose.
Edukacinės komisijos ir ministerijos veiklos sukakčių minėjimo renginiai Vilniuje vyks vasario 10-12 dieną.
Vasario 10-ąją Švietimo ir mokslo ministerijoje numatoma Moksleivių veiksmo diena, kai Moksleivių parlamento nariai laikinai taps ministerijos vadovais, darbuotojais, dalyvaus darbo grupių veikloje. Po darbo dienos Moksleivių parlamento bei Švietimo ir mokslo ministerijos komandos susitiks krepšinio aikštelėje. Tą pačią dieną ministerijoje bus atidaroma apžvalginė fotodokumentinė paroda "Darbai ir dienos".
Vasario 11 d. ministerijoje rengiama Atvirų durų diena. Lankytojai, daugiausiai mokytojai iš įvairių Lietuvos mokyklų, susipažins su Švietimo ir mokslo ministerijos pastato senamiestyje istorija, siekiančia XVI a. vidurį, dabartine ministerijos veikla.
Vasario 12 dieną ministerijoje vyks konferencija "Edukacinei komisijai - 230 metų". Pranešimus skaitys švietimo politikai ir mokslininkai.
ELTA
