Smulkiųjų verslininkų skaičiavimu, per pastaruosius metus Lietuvoje įsisteigė maždaug trys dešimtys kiniškų aprangos ir tekstilės parduotuvių. Lietuvių verslininkai reikalauja reguliuoti procesą, kol nevėlu. Valstybinės institucijos sutinka, kad savo šalies remiami kinų prekybininkai kelia sunkumų, tačiau abejoja, ar įmanoma juos stabdyti.
Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė, vardina: penktadienį 700 kvadratinių metrų ploto kiniškų drabužių parduotuvę planuojama atidaryti Vilniaus prekybos centre „Mada“, Kaune tokios yra 3, Šiauliuose – 5, Klaipėdoje ir Pan
evėžyje po vieną ir dar po vieną žadama atidaryti, yra jų Alytuje, Mažeikiuose, Marijampolėje, Vilniuje.
„Mes neturime nieko prieš konkurenciją. Tačiau pasisakome už sąžiningą konkurenciją, o mūsų verslininkai ir kontroliuojančios institucijos pastebi daugybę pažeidimų“, – dienraščiui „Verslo žinios“ aiškino Z. Sorokienė.
Eugenijus Bulavas, Gariūnų verslo parko įmonėms atstovaujančios Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos prezidentas, sako, jog nelabai seniai ir Gariūnuose atsirado prekiaujančių kinų. Bet kol kas jie didesnės konkurencijos nesudaro. Ir todėl, kad kiniškos prekės nėra itin patrauklios, ir todėl, kad net sunkmečiu pirkėjai dairosi kokybiškesnio gaminio.
Tuo metu Bai Mingas, Kinijos Liaudies Respublikos įgaliotasis atstovas ekonomikos ir komercijos ryšiams Lietuvoje, „Verslo žinioms“ nurodė, kad, jo žiniomis, Kinijos verslininkai nuolat skundžiasi, jog sunku gauti Lietuvos vizą, kita kliūtis – administraciniai registravimo dokumentai yra lietuvių kalba.
„Šiaulių kraštas“ jau rašė, kad Šiaulių meras juokauja gyvenąs Kinų kvartale. Per kelis mėnesius Šiauliuose atsidarė net keturios kinų parduotuvės.
Visų parduotuvių skiriamasis bruožas — didelės patalpos ir ilgos eilės pakabų, ant kurių glaudžiai susispaudusios virtinės drabužių, net tiršta.
Anot dienraščio, kiekvienoje parduotuvėje sėdi po kiną ar kinę, kol kas nemokantį nei lietuviškai, nei rusiškai, nei angliškai. Jie bendrauja telefonu ar „Skype“ tik su savo vadovais, kurie dažniausiai (kaip ir šią savaitę) išvykę parsivežti prekių.
Tai, kad Kinijos susidomėjimas Lietuva auga, patvirtino ir Kinijos ambasadorius Lietuvoje Tong Mingtao, prieš kelias savaites aplankęs Šiaulius. Anot ambasadoriaus, Lietuva iš naujųjų ES narių kiniečiams esą patraukliausia dėl labai palankios geografinės padėties (ribojasi su Šiaurės šalimis, Baltarusija, NVS šalimis bei Vakarų Europa), po įstojimo į Europos Sąjungą išsiplėtusia rinka ir dėl kvalifikuotų bei išsilavinusių žmonių.
„Vakarų ekspresas“ rašė, kad kinų investuotojai Lietuvoje domisi ir stambesniais projektais: Alytuje arba kitoje Lietuvos vietoje jie esą norėtų įkurti kiniškų autobusų bei specialiosios technikos – įvairių traktorių bei ekskavatorių surinkimo įmonę, apie mūsų šalį, teigiama, svarsto į Europos rinką nusitaikiusi Kinijos automobilių gamintoja „Beijing Automotive Industry Holding“.
