Šiemet jau dabar fiksuota daugiau susirgimų erkiniu encefalitu nei pernai. Rekordiškai daug ir mirusiųjų – per 9 mėnesis virusas pasiglemžė 7 asmenis, kai pernai tokių per visus metus buvo tik du.
Specialistai teigia, kad sergamumo šoktelėjimui įtakos turi tam tikras cikliškumas, kai natūraliai kas keletą metų fiksuojama daugiau užkrečiamosios ligos atvejų. Vis tik akivaizdu, kad šios ligos atvejų daugėja ir nėra prielaidų skaičiams mažėti.
„Sergamumas erkiniu encefalitu jau dabar viršijo pernai metų skaičius, tad galima prognozuoti, kad jų šiais metais bus daugiau. Visada akcentuoju, kad kol kas nėra priežasties, kad susirgimų galėtų mažėti – erkėms aplinka gera, klimatas šiltėja, jų daug, sezonas ilgėja, mes aktyvūs.
Esame tame geografiniame taške, kur, kalbant apie tokius bendrus veiksnius kaip klimatą, gyvūnų bioįvairovę, mažai gali paveikti kažkokie veiksniai, kurie sąlygotų mažėjimą. Bet jei pasiskiepysime nuo erkinio encefalito – visos populiacijos bus paskiepytos daugiau nei 70 proc., tai jau bus rodiklis, kad ligos atvejų gali ir mažėti“, – portalui tv3.lt kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Šiemet įsigaliojo naujovė – pasinaudojo jau virš 10 tūkst.
Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujovė – 50–55 m. amžiaus grupės asmenys pasiskiepyti nuo erkinio encefalito gali valstybės lėšomis. NVSC duomenimis, tą per mėnesį jau padarė 10 096 žmonių, iš jų 7838 – pasiskiepijo pirma vakcinos doze, 972 – antra, 383 – trečia, 903 – palaikomąja.
M. Žygutienės teigimu, sunku įvertinti, dideli tai skaičiai ar ne, bet kiekvienas apsaugotas žmogus jau yra daug.
„Gyventojų toje grupėje nuo 50 iki 55 m. skaičius siekia 247,5 tūkst., tai dabar pasiskiepijo 10 tūkst. per vieną mėnesį. Aišku, nežinome, kiek yra jau pasiskiepijusių šių asmenų, nes daug metų yra skiepijama už savo lėšas.
Visada akcentuoju, kad kol kas nėra priežasties, kad susirgimų galėtų mažėti – erkėms aplinka gera, klimatas šiltėja, jų daug, sezonas ilgėja, mes aktyvūs.
Koks toliau bus aktyvumas, dar reikia palaukti daugiau duomenų, gali būti, kad nauja žinia dėl nemokamų skiepų paskatino pasiskiepyti daugiau žmonių ir gal kitais mėnesiais jų bus mažiau, o gal ir ne, turime sulaukti.
Kita vertus, 10 tūkst. asmenų yra daug, ir vakcinaciją jie tęs, tai jei tiek žmonių galime apsaugoti per mėnesį, tad tai buvo labai geras žingsnis. Viliamės, kad valstybės lėšomis skiepijamų žmonių amžiaus grupės bus išplėstos. Galbūt jei nebus tokio aktyvumo 50–55 m. amžiaus grupėje, tai paskatins išplėsti šias ribas“, – komentavo entomologė.
Spalis – paskutinis didesnio aktyvumo mėnuo
Nepaisant atvėstančių orų, erkinio encefalito atvejai fiksuojami kiaurus metus, tačiau remiantis daugiamete patirtimi, paskutinis mėnuo, kada dar fiksuojamas padidintas sergamumas erkiniu encefalitu, yra spalis.
„Tad šiuo metu kreivė natūraliu būdu mažėjanti, į metų galą pasitaiko jau tik pavieniai atvejai. Rugsėjis dar buvo vasariškas, tad toks pailgėjęs erkių aktyvumo sezonas irgi daro įtaką sergamumui, daugiau laiko praleidžiant gamtoje daugiau tikimybių susitikti su infekuota erke.
Reikia tikėtis, daugiau mirčių neprisidės, paskutinė fiksuota rugpjūtį, bet būna pačių įvairiausių situacijų, senyvo amžiaus žmonės arba tie, kurie slaugos ligoninėse, kartais atsiduria labai sunkios būklės ir tik vėliau nustatoma, kad čia kalti ne kiti sutrikimai, o erkinis encefalitas. Tad, kalbant apie sezoniškumą, gali ir „suvėluoti“ tie atvejai“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Jei visos populiacijos bus paskiepytos daugiau nei 70 proc., tai jau bus rodiklis, kad ligos atvejų gali ir mažėti.
Specialistė pridūrė, kad šiemet bus fiksuojama daugiau ne tik erkinio encefalito, bet ir kito erkių platinamo susirgimo – Laimo ligos – atvejų. Laimei, ši liga pagydoma antibiotikais, tad dažniausiai užtenka gydymo namuose. Tiesa, laiku negydoma Laimo liga gali pereiti į lėtines formas, kas gali sukelti daugiau problemų ir net neįgalumą.
Paklausta, ar galima teigti, kad sergamumas erkių platinamomis ligomis šiemet bus vienas didžiausių vertinant daugiametes tendencijas, M. Žygutienė dar siūlė palaukti galutinių visų metų duomenų.
Vis tik ji pridūrė, kad šiemet visų ligų atvejų bus fiksuota kiek daugiau: „Pasikeitė mūsų duomenų gavimo sistema, ji tapo daug jautresnė ir šiais metais turėsime visų ligų pakilimą, nes gausime tikslesnius duomenis.“
Kur serga daugiausiai?
Portalas tv3.lt primena, kad NVSC yra paviešinęs žemėlapį, kur užfiksuota daugiausiai susirgimų erkių platinamomis ligomis.
Iš žemėlapio galima matyti, kad pernai daugiausia erkinio encefalito atvejų užregistruota Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje: Klaipėdos, Telšių, Zarasų, Anykščių ir kt. rajonuose, Laimo liga labiausiai paplitusi Pietryčių ir Vakarų Lietuvoje: Varėnos, Švenčionių, Kretingos rajonuose.
„Vis tik būna įvairiai – vienais metais vienur užsikrečia daugiau, kitais metais – kitur. Tačiau išties galima konstatuoti, kad miškai nevienodai „švarūs“. Jei į kažkokią teritoriją patenka erkinio encefalito virusas, jis sėkmingai cirkuliuoja, išsilaiko ir su laiku nelabai išnyksta.
Čia reikia prisiminti viruso gyvavimo ratą. Gamtinis jo rezervuaras yra smulkūs graužikai, pernešėjai yra tos pačios erkės, kurios puola tiek žmones, tiek gyvūnus. Erkes išmaitina visi miško žvėrys, paukščiai jas išnešioja ir toliau, o kadangi graužikai yra pririšti prie teritorijos, tai jei rezervuaras toje vietoje yra, tai užkratas ir išlieka“, – pastebėjo entomologė.
Erkinis encefalitas – viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų. Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.
„Trečdaliui susirgusiųjų išlieka liekamieji reiškiniai: pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio sutrikimai ar psichologinės problemos. Kai kuriais atvejais erkinis encefalitas sukelia tokius stiprius liekamuosius reiškinius, kurie lemia neįgalumą. Apie 9 proc. susirgusiųjų nebegali gyventi be pagalbos, o apie penktadaliui asmenų sutrinka atmintis, dėmesys, miegas. Tokiu atveju žmogus negali tęsti studijų, to paties protinio darbo“, – anksčiau yra aiškinusi M. Žygutienė.
