Prieš 70 metų Lietuvoje linų pasėliai užėmė 90 tūkst. hektarų, o o šiemet pasėta vos kelios dešimtys hektarų - šimtus kartų mažiau nei prieš penkerius metus.
Linininkystės Lietuvoje neatgaivino nei klasteriai, nei šio sektoriaus gaivinimo programa, nei parama pirkti specialią techniką. Ūkininkai vietoj linų pasirinko javus ir rapsus, rašo dienraštis "Klaipėda".
Tenka pripažinti, kad prie to, jog Lietuvoje greitu laiku nebeišvysime žydinčių linų, prisidėjo narystė Europos Sąjungoje (ES) ir jos išmokų politika, pradžioje išlepinusi linų augintojus, o paskui atėmusi didelių pajamų šaltinį.
Visi kalbinti linininkystės sektoriaus atstovai su skausmu atsimena 2004-uosius, kai Lietuvos linų augintojams pradėtos mokėti 580 litų siekiančios tiesioginės išmokos už linus. Iki narystės ES ūkininkai, atsižvelgiant į linų kokybę, galėjo gauti ir po 1 tūkst.-1,5 tūkst. litų už hektarą. Dėl sumažėjusių išmokų išsyk sumažėjo pluoštinių linų pasėlių plotai.
"Išmokos sumažėjo beveik tris kartus ir kiekvienas ūkininkas apsiskaičiavo, kas jam naudingiau. Dabar, kai miežių, rapsų kainos artėja prie tūkstančio, plius išmokos, juos auginti naudingiau. Dėl specifikos auginti linus labai brangu ir to daryti nebeapsimoka. O patriotų, kurie norėtų auginti nacionalinę kultūrą, šiandien nėra", - kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Ona Juknevičienė.
Ūkininkai tvirtina, kad sumažėjus išmokoms neapsimoka auginti linų. Paprasčiau ir pelningiau sėti bet kokias kitas grūdines kultūras, juolab kad pernai grūdų supirkimo kainos gerokai pakilo.
