Į Lietuvą iš karo nuniokotos Čečėnijos atvykę žmonės sunkiai adaptuojasi svetimoje valstybėje. "Eilinė Rusijos problema užkrauta (Lietuvai) ant galvos", - taip situaciją komentavo Jonavos rajone, Rukloje esančio Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Algimantas Dieninis.
Trečiadienį šalies žiniasklaidos atstovai dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamento organizuotame renginyje "Legalių ir nelegalių migrantų keliais". Juo buvo siekta supažindinti su valstybės vykdomomis pabėgėlių integravimosi programomis, legalių ir nelegalių migrantų gyvenimu Lietuvoje, pabėgėlių integravimosi į Lietuvos visuomenę galimybėmis bei sunkumais.
Pasak A. Dieninio, pabėgėliams iš Čečėnijos, kur dešimtmetį vyksta karas, sunku viską pradėti iš naujo - kad galėtų pradėti dirbti, daugumai vyresniojo amžiaus pabėgėlių reikia persikvalifikuoti, be to, norėdami sėkmingai įsidarbinti, jie turi išmokti valstybinę lietuvių kalbą.
Šiame centre priimami ir apgyvendinami užsieniečiai, kol iš esmės bendra tvarka nagrinėjami jų prašymai suteikti pabėgėlio statusą. Čia taip pat gali gyventi nepilnamečiai vaikai, kai jų nelydi tėvai ar kiti teisėti atstovai, pateikę prašymus suteikti pabėgėlio statusą.
Dabar šiame centre gyvena 72 užsieniečiai, iš jų - 59 yra Rusijos piliečiai, daugiausia čečėnų tautybės. 47 gyventojai yra suaugusieji, o likę 25 - vaikai.
Pabėgėlių priėmimo centre dirbanti psichologė žurnalistams pasakojo, kad 88 proc. šio centro gyventojų yra kreipęsi jos pagalbos - tiek suaugusieji, tiek vaikai.
Suaugusiesiems dažnai diagnozuojamas potrauminio streso sindromas, o vaikus dažniau kamuoja įvairios fobijos - jie bijo būti kambaryje vieni, nepažįstamų žmonių, barzdotų ir kariniais rūbais vilkinčių vyrų.
Pabėgėlių centre gyvenantys užsieniečiai privalo mokytis lietuvių kalbos ir lankyti kasdien vykstančias lietuvių kalbos pamokas. Taip pat veikia ir profesinio orientavimo kabinetas, kur atvykėliai mokomi ieškoti darbo, pildyti dokumentus darbo paieškai ir t.t.
Žurnalistų kalbinti čečėnai sakė, kad jeigu karas jų tėvynėje baigtųsi, jie kad ir sugrįžtų atgal, nes sunku gyventi svetimoje valstybėje. Jie sielvartavo dėl sugriautų namų, nužudytų artimųjų, prarastų darbų ir sudužusių ateities svajonių.
Pasak A. Dieninio, tik apie 10 proc. atvykėlių, pakliuvusių į Pabėgėlių priėmimo centrą, lieka gyventi Lietuvoje.
"Kiti ieško kelių išvažiuoti iš Lietuvos, nemaža dalis bėga į Vakarus, o čečėnai grįžta į Rusiją", - sakė jis.
Paklausti, kodėl pabėgėliai pasirinko būtent Lietuvą, jie sakė, kad jau buvo girdėję, kad Lietuvoje čečėnai nėra persekiojami ir šios tautybės atstovai yra gerbiami. Kai kurie išreiškė padėką už tai, kad Lietuva juos priėmė.
Tačiau čečėnai teigė sunkiai išgyvenantys iš skiriamos piniginės pašalpos maistui ir smulkioms išlaidoms. Kas mėnesį vienišas asmuo ir tėvų nelydimas vaikas gauna po 162 litus 50 centų išmoką, o sutuoktinis ir vaikas - po 150 litų.
Rukloje gyvenantys pabėgėliai ypač sielvartavo ir gedėjo dėl čečėnų sukilėlių lyderio Aslano Maschadovo žūties.
Kaip žurnalistams trečiadienį sakė Ruklos pabėgėlių centre gyvenantis buvęs Čečėnijos parlamento kanceliarijos vadovas Usmanas Demiševas, "su A. Maschadovu siejome dideles viltis, dabar jos žlugo".
Pasak U. Demiševo, šalį dėl nuolatinio karo palikę čečėnų pabėgėliai tikėjosi, jog A. Maschadovui pavyks Čečėnijoje stabilizuoti padėtį.
Jam žuvus, pasak U. Demiševo, čečėnų pabėgėliai "neteko paskutinės vilties".
A. Maschadovas šią savaitę žuvo per Rusijos saugumo pajėgų surengtą operaciją Čečėnijos Tolstoj Jurto gyvenvietėje.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
