Statistikos departamentas išleido leidinį „Moterys ir vyrai Lietuvoje 2007 m.“ Jame pateikiama statistinė informacija apie moteris ir vyrus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje – jų skaičių, išsilavinimą, sveikatą, užimtumą ir nedarbą, darbo užmokestį, verslą, dalyvavimą valstybės valdyme ir kt.
2008 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1799,4 tūkst. moterų, tai yra 232,4 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 53,5 procento visų gyventojų, 100 vyrų teko 115 moterų.
ES valstybėse narėse 100 vyrų teko 105 moterys. Iš ES valstybių narių daugiausia moterų 100 vyrų teko Estijoje, Latvijoje (po 117) ir Vengrijoje (111). Airijoje, Maltoje, Švedijoje ir Graikijoje gyventojų sudėtis pagal lytį beveik vienoda – 100 vyrų teko 100–102 moterys.
2007 m. į savivaldybių tarybas išrinktos moterys sudarė 22 procentus visų išrinktųjų. Moterų, išrinktų į Lietuvos Respublikos Seimą, dalis padidėjo nuo 7 procentų 1992 m. iki 22 procentų 2004 m. Keturioliktoje Vyriausybėje ministrės, viceministrės, ministerijų valstybės sekretorės sudaro beveik trečdalį.
* Nacionalinių parlamentų duomenys
Gyventojų užimtumo tyrimo 2007 m. duomenimis, 38 procentus visų vadovų (teisės aktų įstatymų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų) sudarė moterys, (2006 m. – 40 procentų).
Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2007 m. moterys sudarė 72 procentus valstybės tarnautojų (be statutinių), iš jų – 60 procentų politinio (asmeninio) pasitikėjimo, tačiau 68 procentai įstaigų vadovų – vyrai.
2007 m. Lietuvoje vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 91,5 procento 20–24 metų amžiaus moterų ir 86,5 procento šio amžiaus vyrų. ES valstybėse narėse – atitinkamai 80,8 ir 75,4 procento.
2007–2008 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose merginos sudarė 60 procentų visų studentų. Universitetų pagrindinėse studijose verslą ir administravimą studijuojančios merginos sudarė 68 procentus, pedagogiką – 75, socialines paslaugas ir paslaugas asmenims – 83, sveikatos priežiūrą – 81 procentą studijuojančiųjų. Daugiausia merginų studijavo socialinių paslaugų (90 proc.), sveikatos priežiūros (82 proc.), mokytojų rengimo ir pedagogikos (78 proc.) disciplinas.
2007 m. aukštosios mokyklos parengė 43,1 tūkst. aukštojo mokslo specialistų, iš jų 67 procentus sudarė moterys. Tarp įgijusiųjų bakalauro ir magistro laipsnius moterys sudarė 66, daktaro mokslo laipsnius – 61 procentą. Universitetuose moterys sudarė 49, kolegijose – 70 procentų visų dėstytojų. Tarp tyrėjų, dalyvaujančių mokslo tiriamojoje veikloje, moterys sudarė 53 procentus, o tarp habilituotų daktarų jų tebuvo 17 procentų.
2007 m. moterų užimtumo lygis Lietuvoje buvo 62,2 procento, vyrų – 67,9. ES valstybėse narėse – atitinkamai 58,3 ir 72,5 procento. Didžiausias moterų užimtumo lygis buvo Danijoje (73,2 %), Švedijoje (71,8 %), Suomijoje (68,5 %), vyrų atitinkamai – Nyderlanduose (82,2 %), Danijoje (81 %), Kipre (80 %), Airijoje, (77,4 %) ir Jungtinėje Karalystėje (77,3 %).
Moterų ir vyrų nedarbo lygis Lietuvoje 2007 m. buvo vienodas – 4,3 procento. Mažiausias moterų nedarbo lygis 2007 m. buvo Nyderlanduose (3,6 %), Airijoje, Danijoje (4,2 %), didžiausias – Graikijoje (12,8 %), Slovakijoje (12,7 %), Ispanijoje (10,9 %).
Lietuvoje moterų vidutinis valandinis darbo užmokestis 16 procentų mažesnis už vyrų, ES valstybėse narėse – 15 procentų. Didžiausias moterų ir vyrų vidutinio valandinio darbo užmokesčio skirtumas buvo Kipre (24 %), Slovakijoje, Vokietijoje (22 %).
2007 m. Lietuvoje moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 77,2, vyrų – 64,9 metų. ES valstybėse narėse – atitinkamai 81,5 ir 75,4 metų. Moterys ES valstybėse narėse gyvena vidutiniškai 6 metais ilgiau nei vyrai. 2007 m. didžiausias skirtumas, lyginant visas ES valstybes nares, buvo Lietuvoje – 12, Estijoje, Latvijoje – 11, Slovakijoje – 8 metai.
