Nemunu plaukiančio laivo „Perlas“ kapitonas džiaugiasi, daugėja besimėgaujančių pramogine laivyba.
„Vestuvės, banketai yra, paklausą turim. Iš visos Lietuvos atvažiuoja ir iš Klaipėdos būna net“, – sako laivo kapitonas Juozas Tarankus.
Greitaeigės „Raketos“ savininkas irgi atvirauja, daugėja keleivių, norinčių laivu pasiekti Kuršių Neriją, užsakymai šiam sezonui jau pasipylė. Jis giria ir vis gerėjantį vandens kelią nuo Kauno iki Nidos.
„Srautas yra labai didelis, kadangi atpigo bilietai, tai tikimės, kad šiemet užsipildysim maksimaliai, kiek yra įmanoma. Ir kas labai labai svarbu, jau pernai turėjom labai labai džiugią žinią, kad nereikėjo stovėti nuo vandens nusėdimo, tai visą sezoną plaukiojom, nė vienos dienos nesustojom“, – kalba laivo savininkas Nerijus Šilgalis.
Tam pasitarnauja įsibėgėjęs ir upės vagos gylį užtikrinančių bujų statybos projektas – jų jau įrengta apie pusantro šimto, dar beveik 200 bus supilta šiemet. O vandens kelią žymi beveik pusė tūkstančio bujų, kurių dalis šviečiantys. Pasak vidaus vandens kelių direkcijos, pramoginė laivyba atsigauna, jau dabar Lietuvos vandenyse plaukioja apie 8000 katerių ir laivų, bet trūksta vietų, kur juos laikyti.
„Entuziastai ieško naujų galimybių plaukti, ir mūsų naujai sukurta infrastruktūra žiemos uoste, Kaune mes sukūrėm 88 vietų uostą, tai mobilus pontoninis uostas“, – aiškina vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.
O kad jiems būtų patogiau – skelbia ir naujovę. Pirmą kartą Lietuvoje įrengiamos „degalinės ant vandens“ – Nidoje, Jurbarke, Uostadvaryje, Svencelėje ir Kaune. Tad nebereiks degalų į laivą tempti kanistrais.
„Nešdavo į laivą ir kažkokiu būdu, bandydavo užsilipus iš daug, nes kanistrų reikėdavo labai daug, ir va tokiu būdu prisipilti, tai labai trukdė. Bus dvi talpos, ir benzinui ir dyzelinui, talpos 10 tonų, tai tikrai ne vienas ir ne du, o daug laivų galės pasipildyti kuro“, – sako V. Vinokurovas.
Lietuvoje iš viso yra 822 kilometrai valstybinės reikšmės upių kelių, tačiau iš jų naudojama tik pusė. Bet vis pritaikomi nauji ruožai.
„Lyginant su praeitais metais, tai šiemet 5 kilometrai daugiau eksploatuojama, tai tas pailgėjimas populiariausiame laivybai telkinyje, tai Kuršių mariose, jų rytinė pakrantė“, – teigia laivybos direktorius Aurelijus Rimas.
O kad kapitonams būtų lengviau orientuotis – sukurtas pirmasis Lietuvos vidaus vandenų kelių interaktyvus navigacijos žemėlapis.
„Tai visą parą, kad galėtumėm plaukti, šveičiantys ženklai ir dar viena naujiena, kuri padės ir krovininei, ir keleivinei laivybai tai e-navigacija, taip, kaip žmonės naviguoja sausumos keliais, tai įsiveda maršrutą, plaukia vandens keliais ir mato visas kliūtis“, – kalba V. Vinokurovas.
„Tai yra super, ypač naktį vykstant į Nidą, į žemupį, ten yra reikalų, ir tinklai tai įklimpti įsipainioti, nėra jokių problemų netgi senbuviam“, – sako „Big Fish’as“ žvejybos gidas Edvinas Alšauskas.
Direkcija atskleidžia ir ambicingą planą, kad gal jau 2030-aisiais laivu bus galima nuplaukti iš Kauno į Vilnių. Dabar kaip tik žvalgomas Neries dugnas. Tačiau didžiausias noras atgaivinti krovinių plukdymą baržomis Nemunu, kuris itin ekologiškas. Jei pavyks gauti lėšų dar šiemet direkcija ketina statyti 5–6 milijonus eurų kainuosiantį elektrinį stūmiką, kuris stumtų bet kokią baržą, deja, ir pačių baržų labai trūksta.
