Gruodžio 1-ąją prasideda vilkų medžioklė. Šiemet vilkų sumedžiojimo kvota padidinta iki 60 vienetų, pernai buvo 40. Medžiotojai sako, kad vilkų Lietuvoje daugėja ir jų kiekį reguliuoti reikia, nors pripažįsta: šiuo metu jie reikšmingos žalos nedaro. Mokslininkai fantazijomis vadina gandus, kad Lietuvoje yra atsiradęs vilko ir šuns hibridas.
Padidinta kvota
Šiais metais vilkų sumedžiojimo kvota, anot Aplinkos apsaugos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus yra padidinta iki 60 vienetų, atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas ir medžiotojų būrelių informaciją gaunamą iš Šiaurės Lietuvos.
„Vilkų populiacija stebima nuo 1934 metų, šiuo metu priskaičiuojama apie 250 — 300 vilkų, per metus toks kiekis gyvūnų turėtų susilaukti apie 150 jauniklių,“ — sako mokslininkas. — Vilkų skaičiaus reguliavimas nėra nusiteikimas prieš rūšį, nereguliuojama populiacija per trejus, ketverius metus gali padidėti drastiškai, taip kaip buvo pokaryje, tada Lietuvoje buvo priskaičiuojama apie1500 vilkų. Vilkų įtaka žmonių ūkiui yra didelė, o jų medžioklė savotiška moralinė kompensacija nukentėjusiems ūkininkams, ypač kol Lietuvoje nėra kompensuojama žala už patirtus nuostolius„ .
Mokslininkas sako, kad vilkų gausėjimą Lietuvos šiauriniuose rajonuose lemia gausi vilkų populiacija Latvijoje. Latvijoje priskaičiuojama apie 800 vilkų, prasidėjus vados laikui — ir dar daugiau, sumedžiojimo kvota kiekvienais metais šioje šalyje 200 vilkų„ , — pasakoja S. Paltanavičius.
Didelės žalos nedaro
Šiaulių medžiotojų–žvejų draugijos pirmininkas Algirdas Baikauskas sako, kad Šiaulių regione vilkų yra Šakynos apylinkėse, Tyrelio ir Gelžės durpynuose, taip pat jie yra pastebėti Kelmės rajone prie Vidsodžio, tačiau matomos žalos kol kas jie nedaro.
Anot pašnekovo, Vidsodžio apylinkėse buvo pastebėta 14 vilkų gauja. Minėtose vietose matomi tik pėdsakai, girdisi kaukiant, tačiau apčiuopiamos žalos tikrai nedaro. Šiais metais dar neteko girdėti, kad vilkai būtų įsisukę į naminių gyvulių bandas.
Medžiotojas ir gamtininkas Petras Adeikis, taip pat sako, kad vilkų daugėja, kaip ir visų kitų gyvūnų ir jie artėja prie žmogaus gyvenamosios vietos.
Dėl tokio reiškinio esame kalti žmonės, nes įvedinėjame tvarką teritorijoje kur gyvena žvėrys„, — sako medžiotojas. — Prieš dešimt metų vietovėje, kurioje medžiojame tik nedidelė dalis laukų buvo suarti ir užsėti visa kita buvo pieva, dabar toje pat vietoje jau beveik viskas suarta. Gyvūnams nebėra kur dėtis, jie nebeturi natūralių maitinimosi plotų, todėl eina vis arčiau žmonių, kur gausu lengvai pasiekiamo pašaro, paskui žolėdžius ateina ir vilkai. Išvaikę laukinius žolėdžius jie imasi lengvesnio grobiu naminių gyvulių ir šunų „ .
Biržiečių sodybose pjovė šunis
Medžiotojas Vidmantas iš Vabalninko (Biržų raj.) apylinkių sakė, kad šiais metais vilkai didesnės žalos gyvulių augintojams nėra padarę, tačiau labai kentėjo šunys.
„Vasaros pradžioje vilkai eidavo į atokiau gyvenančių žmonių kiemus ir pjaudavo kiemsargius šunis“, — sako Vidmantas. Anot medžiotojo, jis abejoja aplinkosauginių organizacijų iniciatyva apsaugant gyvulių bandas gyventojams išdalinti specialių veislių šunis, ir naudoti juos kaip alternatyvą vilkų medžioklei.
„Daugiau kaip trisdešimt metų auginu ir veisiu šunis.Retas šuo stos į kovą su vilkų, nebent būtų specialiai mokytas ir šunų būtų keli, o vilkas vienas, bet turėti įsigyti ir apmokyti tokį šunį paprastam ūkininkui bus labai sunku “, — sako Vidmantas.
Vilkas ar šuo?
Fantazijomis mokslininkas vadina pasklidusius gandus, kad esa Lietuvoje atsirado šuns ir vilko hibridas, pasižymintis ypatingu agresyvumu ir dydžiu.
„Hibridas — gyvūnas kuris turi išoriškai aiškiai matomus dviejų rūšių požymius“, — sako S. Paltanavičius. —–Tarp tirtų 20 sumedžiotų vilkų buvo rasta, kad keli vilkai turi savo genetinėje informacijoje šuns genų. Jeigu kryžminimasis labai artimas, tai antroje ar trečioje kartoje yra tikimybė, kad gali gimti individas savo požymiais labai panašus į vilką ar į šunį, tačiau tirtuoju atveju tokios tikimybės nėra“.
Anot mokslininko,tyrimai bus tęsiami ir šiais metais, apimant platesnį arealą, kadangi išsamesniems tyrimams reikalinga turėti daugiau tiriamosios medžiagos iš visos Lietuvos.
Paulius MARTINAITIS
