Apie Lietuvių pasiekimus pasaulyje dažniausiai sužinome iš užsienio žiniasklaidos. Pasaulyje jau senokai domimasi išskirtinai gabių vaikų ugdymu, Lietuvoje tai kol kas naujovė. Neseniai imta įgyvendinti ankstyvojo neformalaus gabių vaikų ugdymo programa „Gabių vaikų akademija“ skatins gabius vaikus tobulinti savo gebėjimus.
Šios akademijos įkūrėja Ingrida Ramanauskienė, kalbėdama apie projektą, sakė: „Idėja kilo dirbant su vaikais pradinėje mokykloje. Pastebėjau, kad mokymosi aplinkoje gabiems vaikams nėra skiriamas pakankamas dėmesys ir jiems nesudaromos galimybės gauti tiek žinių, kiek jiems reikia. Kitas keblumas – gabūs vaikai yra išsibarstę po visas šalies mokyklas, o viena būtinybių dirbant su gabiais vaikais – leisti jiems bendrauti su tokiais pat gabiais bendraamžiais.“
Gabūs vaikai išsiskiria žingeidumu
Į klausimą, kaip būtų galima atpažinti gabų vaiką, pašnekovė atsakė: „Gabūs vaikai išsiskiria iš savo bendraamžių, jie daugiau domisi juos supančia aplinką, įvairiais dalykais, jie greičiau įsisavina ir geriau atsimena informaciją. Dažnai gabūs vaikai įvairių dalykų išmoksta net nemokomi ir tėvai tik po kurio laiko pastebi, kad vaikas geba padaryti vieną ar kitą dalyką, nors jam nebuvo paaiškinta ar parodyta, kaip tai reiktų padaryti.“
Apie tai, ar esama tyrimų, kiek Lietuvoje gali būti gabių vaikų, moteris sakė: „Skirtingose šalyse yra labai skirtingas gabių vaikų skaičius. Tai priklauso nuo to, kaip valstybė apibrėžia gabaus vaiko statusą ir sampratą švietimo sistemoje, be to, tai dažniausiai lemia finansinės šalies išgalės: vienur manoma, kad gabūs vaikai sudaro iki 10 proc. šalies vaikų, kitur – 5 proc. Gabaus vaiko sąvoka Lietuvos respublikos švietimo įstatymuose tik ketina atsirasti – naujojoje jo redakcijoje.“
Gabūs vaikai turi „konkuruoti“
Pašnekovės teigimu, užsienio šalyse jau seniau įgyvendinama praktika, kuomet gabių vaikų ugdymui skiriama daugiau dėmesio. „Kai kuriose valstybėse šie vaikai priskiriami specialiųjų poreikių vaikams. Gabių vaikų ugdymui ypač didelis finansavimas skiriamas Skandinavijos šalyse. Kuriamos įvairios programos, sudarančios vaikams galimybes susitikti su gabiais savo bendraamžiais, pabendrauti. Gabus vaikas turi suvokti, kad jis nėra vienintelis, kuris viską klasėje supranta greičiau nei kiti, toks vaikas turi turėti „konkurentų“, su jais diskutuoti, mokytis kartu spręsti problemas.“
Apie vaikų ugdymą daug diskutuoja psichologai ir edukologai, o viena iš paplitusių nuomonių apie gabius vaikus yra ta, kad neugdomi gabaus vaiko gebėjimai laikui bėgant nunyksta. „Ne vienas mokytojas yra susidūręs su tokiais vaikais, kurie į mokyklą ateina mokėdami skaityti ir skaičiuoti. Gali būti, kad tėvai tam didelio dėmesio neskyrė, bet vaikas buvo žingeidus ir pats to norėjo išmokti. Pirmoje klasėje toks vaikas mokosi pgal bendrąją programą ir visus metus jis nieko neveikia, antrus metus taip pat „praslysta“ lengvai. Trečias metus ateina laikas, kai jam jau reiktų mokytis su savo bendraamžiais, bet per du metus vaikas jau būna įpratęs nedėti pastangų, tad prasideda problemos.“
Pašnekovės teigimu, iššūkių stoka mokymosi proceso pradžioje turi labai neigiamos įtakos tolesniams vaiko mokymuisi.Tokios situacijos baigiasi labai įvairiai: vieni sėkmingai „prabunda“ pagrindinėje mokykloje ar gimnazijoje, kiti – rimtai mokytis nepradeda niekada. Tokie žmonės vėliau vietoje to, ką galėtų padaryti, padaro vos minimumą“, – kalbėjo I. Ramanauskienė.
Ar gali gabų vaiką ugdyti tėvai?
Į klausimą, kaip sekasi gabiam vaikui psisitaikyti prie bendraamžių, ar jis netampa patyčių objektu, pašnekovė sakė: „Viskas priklauso ne tik nuo vaiko gabumų, bet ir nuo jo socialinių įgūdžių. Ne paslaptis, kad lietuviškose mokyklose lyderiauja ne patys gabiausi vaikai. Požiūris į gabų vaiką iš dalies priklauso ir nuo to, kokia atmosfera suformuojama klasėje: jei į „moksliukus“ kiti vaikai žiūri nepalankiai, vaikas gali imti slėpti savo gebėjimus, kad neišsiskirtų iš kitų, bet jei klasėje yra teigiama atmosfera ir lyderiauja vaikai, kurie turi iniciatyvos ko nors siekti, tuomet ir gabiems vaikams yra lengviau, jie turi galimybę patenkinti savo poreikius.“
Anot pašnekovės, psichologų tyrimai rodo, kad gabūs vaikai neturi daugiau prisitaikymo problemų nei kiti jų bendraamžiai.
Dažnam tėvui ar mamai iškyla klausimas, kaip pasielgti: ar gabaus vaiko poreikiais bandyti pasirūpinti savarankiškai, ar kreiptis į specialistus. „Žinoma, patys tėvai gali plėsti vaiko akiratį, suteikti kuo daugiau įvairių galimybių, o organizuoti sistemingą mokymąsi gali pagelbėti specialistas“, – sakė I. Ramanauskienė.
Nuvylė mokytojų požiūris
Pašnekovė neslėpė, kad „Gabių vaikų akademijos“ įkūrimas buvo įvertintas ne tik palankiai: „Kol kas nesame sulaukę tiesioginių atgarsių, bet pasirodė truputį keista, kad šalies mokyklose dirbantys pedagogai didelės iniciatyvos nerodė, nes siuntėme informaciją į mokyklas ir vaikų, atėjusių su mokytojų rekomendacijomis, buvo nedaug. Esama tokių tėvų, kurie supranta savo vaiko poreikius ir džiaugėsi sužinoję apie akademiją, aišku, buvo ir tokių, kurie į šią iniciatyvą pažiūrėjo skeptiškai – tai vidutinių gabumų vaikų tėvai. Kai vaikas yra vidutinių gabumų, tėvai dažnai jaučia nuoskaudą, kodėl jų vaikas negali padaryti vieno ar kito dalyko.“
Atranka į „Gabių vaikų akademiją“ buvo vykdoma keliais etapais, vaikai laikė gebėjimų testą, kurį parengė psichologai, buvo domimasi vaikų ir jų tėvų motyvacija. „Šiuo metu programoje dalyvauja 15 trečios klasės moksleivių ir penki pirmos klasės moksleiviai. Lapkritį bus organizuojamas priėmimas į akademiją“, – kalbėjo akademijos vadovė.
