Pasak meno vadovų, tokį pokytį lemia besikeičiantis tautos mentalitetas ir bręstanti kultūra.
Vilius dar pirmokas, tačiau šokti baletą mokosi jau trejus metus. „Man labai patinka baletas“, – sako jis.
O Aisčiui taip patinka baletas, kad nepaklausė mamos patarimų rinktis muzikos mokslus. „Mama ruošėsi mane siųsti į muziką, bet aš norėjau į baletą“, – teigia berniukas.
Vilius ir Aistis – ne išimtis. 75-erius gyvavimo metus šiemet mininti Čiurlionio menų mokykla jau kelis metus sulaukia vis daugiau berniukų, norinčių mokytis baleto meno. Berniukų baleto klasėse dabar net daugiau nei mergaičių.
„Iš 56 pradinukų mes turime 34 berniukus. Tai nėra pirmi metai, kai berniukų daugiau yra klasėje. Mūsų ketvirtoje klasėje yra daugiau berniukų, antroje klasėje yra 10 berniukų, 3 mergaitės, o pirmoje klasėje yra 10 berniukų ir 7 mergaitės“, – pasakoja nacionalinės M. K. Čiulionio mokyklos atstovas Eligijus Butkus.
Berniukų pagausėjimu šiemet džiaugiasi ir Lietuvos tarptautinė baleto akademija ir vadina tai stebuklu. „Pas mus šiemet yra ypatingi metai, ypatingas sezonas, nes turime rekordinį berniukų skaičių. Tai padaryta visa berniukų klasė. Labai džiaugiamės, nes baleto pasaulyje tai tikrai retas atvejis“, – kalba baleto akademijos vadovė Kristina Sliesoraitienė.
Paskutinį kartą atskira berniukų klasė buvo surinkta prieš dešimt metų, o pastarąjį dešimtmetį baleto akademijos duris praverdavo vos keli berniukai per metus. O štai šiemet jų – 13. Dauguma berniukų į baleto klasę atėjo įkvėpti brolių, seserų ar tėvų.
„Mane pakvietė į sesės koncertą, aš pažiūrėjau ir man patiko“, – sako Aleksandras.
Tačiau štai Dominykas baletu susidomėjo visiškai atsitiktinai, tiesiog eidamas pro šalį: „Pamačiau pro stiklą kaip visi sportuoja ir norėjau.“
Viskas dėl mentaliteto: baletas laikytas nevyrišku
Anot „Vilniaus baleto” teatro vadovo, priežastis, kodėl baletas tampa vis patrauklesnis berniukams tik dabar, slypi tautos mentalite. Lietuvoje ilgą laiką vyravo nuostata, kad baletą šoka tik moterys ir tai yra labai nevyriška. Tai lėmė ir krepšinis.
„Antros nepriklausomybės laiku labai didelė buvo politika, tai yra, tiksliau, euforija. Krepšinio euforija, kuri vyriškajai lyčiai tiesiog nuvožė smegenis ir, tai nebuvo deklaruojama, tai nebuvo rašoma, bet vyras, reiškia, turi žaisti krepšinį, bet ne baletą. Net ne šiuolaikinį šokį“, – tikina „Vilniaus baleto“ teatro vadovas Jurijus Smoriginas.
Baleto akademijos vadovė priduria, kad tai galėjo lemti ir ryškaus vyriškumo pavyzdžio Lietuvoje neturėjimas. Visgi, augant kultūrai požiūris į aukštąjį meną keičiasi.
„Dauguma supranta, kad šiais laikais būti berniukui ne tik atletišku reikia būti, reikia turėti ir savo kultūrą, turėti ir savo tokią estetiką ir turėti kartu aišku atletišką kūną. O tai vienija baletas“, – tikina K. Sliesoraitienė.
Tačiau akademijos mokiniai pasakoja, kad mokytis baleto – nėra lengva: „Kartais gerai, bet sunku.”
Tai, kad Lietuvoje daugėja berniukų balete – išskirtinis įvykis. Kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ar Baltarusijoje – ši tendencija nepastebima.
