SOS Vaikų kaimų vaiko interesų atstovavimo patarėja Virginija Pleckevičienė pokalbį pradėjo nuo to, kad tikriausiai ne jai vienai laiminga vaikystė asocijuojasi su ant smilgos suvertomis žemuogėmis, šviežiu pienu močiutės kaime, šeimos tradicijomis.
„Labai gaila, kad dalis Lietuvos vaikų praranda tokias paprastas, bet itin svarbias vaikystės akimirkas. Būtina siekti, kad kiekvienas vaikas, kuris buvo paimtas iš tėvų, turėtų kaip įmanoma geresnę vaikystę.
Tam reikia labai nedaug ir itin paprastų ingredientų. Pirmiausia – reikalinga šeimos aplinka, asmuo, su kuriuo vaikas formuoja ryšį ir gali vadinti mama ar tėčiu. Taip pat – namai ir individualus požiūris į kiekvieną vaiką. Mes turime žinoti ne tik vaiko vardą, bet ir jo istoriją. Tai nėra neįmanoma misija“, – kalbėjo V. Pleckevičienė.
Anot jos, įvairios institucijos Lietuvoje turi tikslą, kad vaikai gyventų rūpestingoje šeimos aplinkoje:
„Statistikos duomenimis, praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo 10 542 be tėvų globos likę vaikai. Vien 2012-aisiais be globos liko 2055 vaikai. Maža to, šiandien yra daugiau kaip 4 tūkst. vaikų, kurie gyvena institucijose.
Apie neigiamą institucijų poveikį kalbame jau metai iš metų. Norint viską pakeisti reikia padaryti tikrai nedaug. Pirmiausia, reikia visuomenės švietimo, kad neprisigalvotume mitų. Svarbu teisingai išdėstyti informaciją, kad ji nesukeltų panikos.
Kitas dalykas yra globos reforma, kuri būtinai turi įvykti. Nors patys pirmieji žingsniai yra sunkūs, nes susiduriame su dideliu visuomenės pasipriešinimu, tai neturėtų stebinti. Visada taip būna.“
V. Pleckevičienė pridūrė, jog tikrai taip nenutiks, kad rytoj 9 val. ryto atrakinsime visas duris ir visi sveiki ar neįgalūs vaikučiai paliks institucijas, kuriose šiuo metu gyvena: „Tam turi būti tinkamai pasiruošta. Kol nebus visai bendruomenei prieinamų alternatyvų, tol niekas nedarys dramatiškų žingsnių.
Šiuo metu Lietuvai trūksta profesionalios globos. Vaikų globos namuose ji nėra įmanoma. Reikia sudaryti globėjų motyvacijos, paieškos ir mokymo sistemą. Globėjai turi pasirūpinti krizinėje situacijoje atsidūrusiais vaikais. Turi būti ilgalaikės ir trumpalaikės globos sistema.“
Profesionaliu globėju tikrai negalės tapti bet kas. Asocialūs ar prastoje finansinėje situacijoje atsidūrę žmonės negalės tiesiog pasiimti pinigus už vaiką ir juo nesirūpinti. Tokie žmonės iš viso nebus prileidžiami prie globos sistemos.
„Norint tinkamai pasiruošti reformai, reikės nusiteikti, kad pereinamasis laikotarpis iš tikrųjų bus sunkus. Jis pareikalaus papildomų lėšų. Bet kitos valstybės tą jau yra įgyvendinusios, todėl rizikos būtų pasvertos. Norime, kad kalbos pagaliau virstų veiksmais, kurie padėtų užtikrinti vaikui laimingą vaikystę“, – pabrėžė V. Pleckevičienė.
