Skandinaviškas būstas – tai namo stiliaus, pasirinktų statybinių medžiagų, jo aplinkos ir interjero derinys. Pasak Švedijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovo Remigijaus Pletero, Lietuvos namų ūkiuose vis daugiau galima pastebėti šiaurietiškam stiliui būdingų elementų. Jaunos šeimos besirenkančios pilnos apdailos būstą taip pat ieško šio stiliaus interjero sprendimų.
„Daug laiko leidžiame namuose, čia esame saugiausi. Šį jausmą sustiprina tvarios, ilgaamžės statybinės medžiagos. Remiantis skandinaviška namų įrengimo ideologija, interjere būtinas elementas – medis. Tai klasikinė šiaurės kraštų statybinė ir apdailinė medžiaga“, – sako R. Pleteras.
Su tuo sutinka ir „Šilta Šiaurė“ architektė Guoda Bardauskaitė ir priduria, kad svarbiausias komponentas, nuo kurio viskas prasideda – tai pačių šeimininkų mąstymas, vertybės, gyvenimo būdas, rašoma pranešime spaudai.
„Kai žmonės neturi poreikio išsišokti iš minios, apsikrauti daiktais, o namus kuria ne svečiams stebinti, bet savo pačių patogumui, gimsta kažkas skandinaviško. Be to, skandinaviško būsto gyventojai planuoja ir taupo rinkdamiesi ilgaamžiškesnius sprendinius: nesenstančius baldus, tvarias, atsinaujinančias statybines medžiagas, alternatyvius energijos šaltinius“, – teigia architektė.
Esminis bruožas – funkcionalumas
Švedai turi žodį „lagom”, reiškiantį „nei daug, nei mažai“. Aukso vidurys, kuklumas, išteklių tausojimas jiems svarbūs daugelyje gyvenimo sričių.
„Žmogui, nepriklausomai nuo jo turto ir galimybių, nereikia daugiau nei pakankamai – tai atliepia šiaurietiško stiliaus sampratai. Todėl skandinaviško tipo namuose didelis dėmesys skiriamas racionaliam, patogiam išplanavimui. Esminė taisyklė – būstas privalo turėti erdvės pojūtį, tačiau nei vienas kvadratinis metras jame neliktų be aiškios funkcijos“, – pažymi G. Bardauskaitė.
Funkcionalumą, kaip vieną iš svarbiausių būsto projektavimo bruožų išskiria ir R. Pleteras. Pasak jo, sostinės gyventojai ieškodami sau naujų namų pirmiausia atkreipia dėmesį į buto išplanavimą.
„Žmonėms nereikia daug erdvės, kad galėtų gyventi patogiai, tačiau jei būstas netinkamai suprojektuotas, tada net ir dideliame būste gali tapti ankšta. Todėl dviejų kambarių gerai apgalvotos ir tinkamai išdėliotos erdvės gali puikiai tenkinti ekonomiško būsto varianto ieškančiųjų lūkesčius“, – sako švediškos statybos namų atstovas Lietuvoje.
Subalansuota infrastruktūra
Harmonija, dermė, balansas – šių trijų aspektų siekiama išlaikyti kuriant darnius, šiuolaikiškus namus. Pasak architektės, skandinavai, lyginant su mumis, mąsto kur kas holistiškiau ir ilgesniais terminais, todėl priimdami sprendimus atsižvelgia į daugiau kriterijų.
„Šiauriečiai planuodami naujus miestų rajonus įvertina besikeičiančias klimato sąlygas, kylantį jūros lygį, gyvūnų ir vabzdžių migracijos kelius, pastatų statybai ir eksploatacijai reikalingus išteklius, būsimų želdinių įtaką aplinkos mikroklimatui. Lygiai taip pat ekologiniai kriterijai svarbūs ir mažesnio mastelio projektuose“, – sako G. Bardauskaitė.
„Bonava Lietuva“ vadovas papildo, kad svarbus kriterijus ieškantiems šiaurietiška dvasia pulsuojančios gyvenamosios vietos miesto gyventojams – gerai išvystyta infrastruktūra ir artimas ryšys su gamta.
„Urbanistinį gyvenimo būdą propaguojantys žmonės vertina sprendimus, kurie leidžia sutaupyti daugiau laiko. Jiems aktualu, kad arti namų būtų darželiai, mokyklos, didesnis prekybos centras. Kita vertus, jiems svarbu, kad aplink namus būtų daugiau žalumos, parkų, įrengtų dviračių takų“, – sako R. Pleteras.