Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė naujienų portalui tv3.lt plačiau papasakojo apie ligos simptomus bei kaip apsisaugoti.
Dažniausiai užsikrečiama šaltuoju laikotarpiu
Skarlatina – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Šiais metais iki gruodžio 5 dienos šalyje užregistruoti 325 ligos atvejai, net 99,1 proc., t. y., 322 užsikrėtimo atvejus sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus.
Užsikrėtimo skarlatina atvejai fiksuojami kasmet, vis tik, A. Bartulienė pabrėžia, kad liga intensyviau plinta žiemą.
„2021 m. registruoti tik 74 atvejai, 2020 m. – 709 susirgimai skarlatina. Žvelgiant į sergamumo statistiką priešpandeminiu laikotarpiu, 2019 m. buvo užfiksuoti 2 736, 2018 m. – 1 205 skarlatinos atvejai.
Daugiametė statistika rodo, kad sergamumas skarlatina išauga šaltuoju metų laiku“, – teigė vyr. specialistė.
Pastebima, kad skarlatina suaugusieji serga rečiau nei vaikai, nes infekcija plinta lengvai, todėl lengviau užsikrečiama vaikystėje, persergama kliniškai ryškia ar ne taip išreikšta forma.
„Dažniausiai serga 2-8 metų vaikai. Iš šiais metais užregistruotų 322 vaikų skarlatinos atvejų, 270 susirgimų buvo diagnozuota vaikams iki 6 metų“, – aiškino A. Bartulienė ir pridūrė, kad tai sudaro 84,2 proc. visų šiemet registruotų užsikrėtimo atvejų.
Streptokoko bakterijų sukeliama infekcija plinta oro-lašeliniu būdu, tad užsikrečiama nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus per užkrėstus daiktus, maistą.
Ligą išduoda bėrimas
Infekcijos inkubacinis periodas – 1-7 dienos, dažniausiai simptomai pasireiškia per 2-3 dienas:
„Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu iki 39-40 laipsnių temperatūros, susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai.“
Po kurio laiko atsiranda skarlatinai būdingas bėrimas, pažeidžiantis didelius odos plotus.
Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga, nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas.
Delnai, padai ir plotas aplink burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus – nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes, ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę.
Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6-9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti, iki keleto savaičių, ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai“, – apie skarlatinai būdingą bėrimą pasakojo NVSC vyr. specialistė.
Retais atvejais galimos komplikacijos
A. Bartulienė taip pat pažymi, kad įprastai ligos nėra sunkios, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: limfmazgių uždegimas – limfadenitas, ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meniningitas ir kitos ligos.
„Negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą“, – priduria pašnekovė.
Kadangi skarlatina dažniausiai užsikrečia vaikai, lankantys ugdymo įstaigas ir darželius, patariama personalui ir tėvams stebėti kitų vaikų savijautą 7 dienas po sąlyčio su ligoniu:
„Svarbu, kad susirgusio vaiko tėvai ar globėjai, pastebėję net ir menkiausią užkrečiamosios ligos simptomą – kosėjimą, čiaudėjimą, pakilusią temperatūrą, nevestų vaiko į ugdymo įstaigą.“
Darželiuose tiek vaikams, tiek darbuotojams svarbu reguliariai ir tinkamai plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai, 3-4 kartus per dieną skersvėju vėdinti patalpas.
Taip pat kasdien drėgnu būdu valyti patalpas, baldus, įrenginius ir žaislus. Vykdant profilaktines priemones, geriau nenaudoti kilimų ir minkštų žaislų – geriausias pasirinkimas yra žaislai, kuriuos galima nuplauti ar nuvalyti.
Patarė, kaip apsisaugoti
Svarbu žinoti ne tik tai, kaip elgtis esant užsikrėtimo atvejui, lygiai taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, padėsiančių išvengti infekcijos ar sumažinti užsikrėtimo riziką.
„Tam, kad skarlatiną sukeliančių bakterijų nepatektų į organizmą, reikia dažnai plauti rankas, neliesti jomis veido, neleisti vaikams kišti daiktų į burną, nevalgyti ant žemės nukritusio maisto, vengti kontakto su ligoniu.
Sergančiam asmeniui patariama duoti atskirus indus ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių. Itin svarbi kruopšti ir teisinga asmens bei patalpų higiena“, – pataria NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė A. Bartulienė.
Pažymėtina, kad persirgus skarlatina yra įgyjamas imunitetas, tačiau susirgti galima ir pakartotinai, todėl svarbu rūpintis savimi ir aplinkiniais.
