Šiuolaikiniai jaunavedžiai prieš kreipiantis į profesionalus dažnai išnaršo internete esančias vestuvių idėjas ir tikisi šventės iš paveiksliukų. Vestuvių planuotoja Kristina Pakalniškytė teigia, kad didžiausią dėmesį lietuviai dabar nori skirti šventės dekorui.
„Dauguma porų jau ateina su išankstiniais užmanymais, nusistatymais ir norais, nors ne visada jie būna logiški ir teisingi. Vienas pagrindinių pageidavimų – įspūdingas dekoras, kuris jau neretai perauga į didžiulę beprasmę pompastiką. Nors tobulos šventės receptas slypi ne gėlių kiekyje“, – pasakoja ji.
Vestuvių planuotoja šmaikštauja, kad dabar lietuviai tarpusavyje rungiasi tarsi vestuvių varžybose.
„Poros labai nori įsiteikti svečiams ar savo švente pranokti prieš tai vykusią šventę, kurioje jie patys dalyvavo“, – vestuvių tendenciją atskleidžia moteris.
Suprantama, kad kiekvieni jaunavedžiai nori savo šventę paversti įsimintina. Kita vestuvių planuotoja Karina Mickevičiūtė teigia, kad daugelis jaunavedžių nori naujoviškų vestuvių, bet patys neretai nežino, kas tai yra.
„Daugelis nori „kitokių vestuvių“, tačiau galiausiai gaunasi, kad tas „kitokiškumas“ yra labai panašus kaip visų. Labai daug jaunųjų pradėdami planuotis šventę net neįsivaizduoja kaip dabar atrodo vestuvės ir bijo pasenusių tendencijų: maisto ir alkoholio ant stalų, muzikantų su sintizatoriais. Labai svarbus yra geras maistas“, – pasakoja K. Mickevičiūtė.
Pinigus skaičiuoja visi
Dabar jaunavedžiai savo vestuvėse nori paprastai matyti apie 50 žmonių – toks svečių skaičius yra vidutiniškas lietuviškose vestuvėse. Tačiau vestuvių organizatorės vieningai sutinka, kad visi lietuviai vestuvėms taupo iki paskutinio cento.
„Lietuviai yra tikrai taupūs. Nėra taip, kad kažko sau neleidžia, tačiau atidžiau paskaičiuoja ar įvertina leidžiamų pinigų sumos ir paslaugų kokybės santykį“, – teigia K. Mickevičiūtė.
Kita vestuvių planuotoja K. Pakalniškytė skaičiuoja, kad lietuvių lūkesčiai ir norai dažniausiai viršija 20 – 30 % jų suplanuotą biudžetą.
Pinigus medaus mėnesiui pasilaikyti norintys lietuviai randa įvairiausių būdų sutaupyti. Vienas jų – išnaudoti senas giminių sodybas. Vestuvių vedėjas Modestas Petrikas teigia, kad taip vestuves švenčia ne viena lietuvių pora.
„Jaunieji prikelia savo tėvų ar senelių sodybas ir pasidaro nuostabias rustic stiliaus vestuves su dideliu būriu draugų ir artimųjų“, – pasakoja jis.
Kadangi Lietuvoje retas savaitgalis praeina be lietaus, vestuves švęsti nuomotose sodybose renkasi vis mažiau šviežių jaunavedžių. Vestuvių planuotoja K. Mickevičiūtė pasakoja, kad tamsesnės vietos yra populiariausios.
„Populiaresni yra restoranai, viešbučiai ar pobūvių salės kurios yra mieste. Vietos kurios yra tamsesnės ar turi židinius, leidžia naudoti daug žvakių rudens mėnesiais labai populiarios“, – įvardija ji.
Nuo smėlio laikrodžio iki torto pjovimo
Dažnai jaunavedžiai privengia įvairių senų šalies tradicijų, tačiau kai kurių iš jų laikosi su mielu noru. M. Petrikas pasakoja, kad visas tradicijas neretai išsirenka ir patys jaunieji.
„Vedamose šventėse stengiamės išlaikyti keletą kertinių tradicijų. Dažniausiai tai būna tėvų pasitikimas su duona ir druska, šeimos židinio perdavimas. Jų dažnai pageidauja ir patys jaunieji. Kiti senieji papročiai jaunųjų galvose dažnai turi neigiamą atspalvį. Malkos vystymas, stalo užsėdimas ir kiti dalykai dažnai nepageidaujami“, – teigia jis.
Renginių vedėjas išskiria ir vieną seną lietuvių tradiciją, kuri šiais laikais vis dažniau atgyja vestuvėse.
„Ypač yra gražu, kai jaunąjai yra rišamas 3 metrų ilgio nuometas – vaisingumo ir stiprybės simbolis. Šios tradicijos sudomina visus šventės dalyvius, nes nei vienas negyveno tokiu laikotarpiu ir nėra matęs tokių apeigų“, – išskiria M. Petrikas.
Neretai tradicijos atkeliauja ir iš užsienio šalių, vieną tokių išskiria ir vestuvių planuotoja K. Pakalniškytė.
„Taip pat yra tradicijų, kurios atkeliavo iš svetur ir prigijo, viena jų – smėlio ceremonija. Jos metu jaunavedžiai į dekoruotą indą supila dviejų spalvų smėlį, simbolizuojantį dviejų gyvenimų susijungimą į vieną. Ši ceremonija itin tinkama ir reginį papildanti po civilinės išvažiuojamosios ceremonijos, kuri įprastai trunka vos kelioliką minučių”, – pasakoja ji. Kita renginių vedėja Simona Mocejūnaitė vardija gana nemažai tradicijų, kurių laikosi lietuviai.
„ Neatsisakoma pirmojo šokio, puokštės ir butonjerės ar keliaraiščio metimo, vestuvinio torto pjovimo“, – tradicijas išskiria mergina.
Reiklūs vienos dienos užsakovai Lietuvoje jaunavedžiai vis rečiau nori dviejų dienų programos, verčiau antrąją dieną renkasi praleisti ramiai besišnekučiuodami su svečiais. Bet rinkdamiesi vakaro vedėją, jie ieško kuo didesnės pridėtinės vertės.
„Būti vien vedėju nebeužtenka, todėl dažnas iš jų turi savo kozerius. Vieni yra profesionalūs šokėjai, kiti turi savo muzikinę programą, o dar kiti yra puikūs improvizatoriai. Pavyzdžiui, mano išskirtinumas yra magijos programa“, – pasakoja M. Petrikas.
Nors jaunavedžiai siekia išskirtinų vestuvių su originaliu vakaro vedėju, skirdami daugelį pinigų programai, jie daro dažną jaunavedžių klaidą. Vestuvių vedėjas M. Petrikas taip pat pastebi šią tendenciją.
„Pavyzdžiui, yra rezervuojamas brangiausias fotografas, o paskui bandoma sutaupyti, kuriant šventės estetinį vaizdą, todėl šventinius stalus puošia svečių padovanotos gėlės“, – teigia jis.
Švęsti savo vestuves jaunavedžiai pamėgo ne tik savaitgaliais, bet net ir savaitės pradžioje.
„Pastebiu, jog jaunieji vis labiau laisvėja rinkdamiesi vestuvių dieną. Ar šeštadienis, ar pirmadienis, ar trečiadienis – koks gi skirtumas, jau nekalbant apie tai, kad ne savaitgalį daug paprasčiau užsisakyti norimą vedėją, atlikėją ar šventės vietą“, – pasakoja S. Mocejūnaitė.
Autorė: Gertrūda Katiliūtė
