Antradienį susirinkusiems buvo pristatytos pratybos „Baltijos erelis 2009“, supažindinta su mokymų rezultatais. Susirinkusieji stebėjo kovinio šaudymo parodomąsias pratybas, apžiūrėjo pratybų metu Baltijos bataliono naudotą karinę techniką ir įrangą, turėjo progą pabendrauti su pratybų dalyviais.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado brigados generolo Jono Vytauto Žuko teigimu, Lietuvos kariuomenės indėlis kuriant Baltijos batalioną yra didelis ir reikia tikėtis, kad Baltijos batalionas ateityje bus panaudotas.
„Pratybos įvyko sėkmingai, ypač gerai buvo parodytas operacinis suderinamumas. Visi kalbėjo viena kalba. Tiek latvių, tiek estų, tiek mūsų pasirengimas iš tikrųjų pranoko visus lūkesčius“, - gražių žodžių kariams negailėjo J. V. Žukas.
Anot jo, šiuo metu NATO vyksta daug diskusijų, kaip batalionas gali būti panaudotas ateityje. Nepaisant to, batalionas turi būti parengtas, nes įsipareigojimai ir dalyvavimas tarptautinėse misijose bei projektuose išlieka prioritetu.
„Tą, ką mes čia nuveikėme per tuos keletą metų, - sukomplektavome komandą, išlaikėme ją. Įvyko labai geras operacinis suderinamumas tarp vadų ir pavaldinių. Šitas vienetas yra geriausiai parengtas“, - teigė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas.
Pratybų vadovas, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ vadas pulkininkas Vilmantas Tamošaitis pažymėjo, kad pratybos vyko trimis etapais: pajėgų integravimo, aktyviosios fazės ir kovinio šaudymo. V. Tamošaitis pasidžiaugė, kad pratybose dalyvavo ir moterys karės, kurios neretai užduotis atliko kruopščiau už vyrus, privertė juos pasitempti, buvo labiau motyvuotos.
„Mums buvo iššūkis suorganizuoti pratybas ne savoje valstybėje. Tai pirmas kartas „Geležinio vilko brigadai“, ir pratybos pasisekė“, - teigė V. Tamošaitis.
Kaip Eltai sakė pratybose dalyvavę kariai, pratybos nebuvo sunkios, bet pripažino, kad nesitikėjo, jog taip gerai pavyks įgyvendinti iškeltas užduotis. Karių teigimu, pratybas apsunkino blogos oro sąlygos, būta pavienių susirgimų, pavyko išvengti rimtų technikos gedimų. Paklausti, ar tie įgūdžiai, kurių yra mokoma pratybose, yra realistiški, kariai sakė, kad dažniausiai pratybose sunkiau nei mūšio lauke. Be to, bendradarbiavimas su kitų šalių kariais yra puiki patirtis.
„Pratybos čia ir misija tenai, tai ten yra poilsis. Čia sunkiau. Visą laiką treniruotėse yra sunkiau. Sunkiausia, kad yra šiokia tokia nežinia, neturime informacijos, ką veiksime rytoj, ką po savaitės“, - sakė vyresnysis seržantas Tomas Andriukaitis.
Baltijos batalionas buvo suformuotas 2007 m. bendru Baltijos valstybių susitarimu. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenės skyrė po pėstininkų kuopą, personalą bataliono kovinės paramos elementams, kitus pajėgumus. Kiekviena šalis atsako už savo nacionalinio kontingento aprūpinimą logistine parama. Jame vadovaujančias pozicijas užima Lietuvos kariai. Lietuvos kontingentas suformuotas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių.
NATO greitojo reagavimo pajėgos - aukštos parengties ir technologiškai pažangios Aljanso pajėgos, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentai, galintys bet kada ir bet kur greitai pasirengti operacijoms.
