Sparčiai auganti jaunų technologinių verslų bendruomenė Lietuvoje ištroškusi naujų rinkų ir investicijų. Ar pavyks lietuviams šį troškulį numalšinti didžiulėje Britanijos rinkoje.
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjo Didžiosios Britanijos prekybos ir investicijų ministras Lordas Greenas. Jis susitiko su šalies valdžios atstovais, lankėsi „Barclays“ technologijų centre ir dalyvavo įvairiose diskusijose.
Britanijos patrauklumas
Per diskusiją su Lietuvos investuotojais, jaunaisiais verslininkais ir „startup‘ų“ – pradedančiųjų verslininkų – bendruomenės atstovais buvo aptartos lietuvių galimybės patekti į Britanijos rinką bei investicijų pritraukimo klausimai.
„Britanija pasižymi atvira verslo aplinka, vyriausybės taikomos priemonės skatina įmonių konkurencingumą“, – pradėdamas diskusiją kalbėjo L. Greenas.
Pasak jo, Londone įsikūręs technologijų uostas sparčiai plečiasi ir netrukus gali tapti didžiausiu Europoje. Šiuo metu nedidelėje teritorijoje yra įsikūrusios apie 800 naujų technologinių įmonių.
„Britanija svarbi ne tik dėl to, kad yra didžiulė rinka, kartu tai puikus tiltas kitoms Europos valstybėms, – kalbėjo L. Greenas. – Vis daugiau žemyno kompanijų steigia europines savo būstines Londone.“
Išmokime girtis
Milžiniška Britanijos rinka yra palanki erdvė „startup‘ų“ kūrėjams iš mažesnių Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos. Tokios nuomonės laikosi diskusijoje dalyvavęs Lietuvoje verslo akceleratoriaus „Startup Highway“ įkūrėjas Rokas Tamošiūnas.
„Dauguma lietuvių Britaniją laiko pagrindine rinka savo produktams ir paslaugoms, – kalbėjo jis. – Be to, tai yra viena pirmųjų vietų, kur galima pritraukti lėšų ir susirasti investuotojų.“
Vienas iš pagrindinių iššūkių norint patekti į milžinišką Britanijos rinką ir suvilioti ten esančius investuotojus yra tapti matomiems ir girdimiems. Lietuva yra maža šalis ir tiesiog paskęsta idėjų ir jų įgyvendintojų vandenyne.
R. Tamošiūno nuomone, šią problemą padėtų spręsti gerų istorijų sklaida. Lietuva pasauliui gali pasigirti tokiais sėkmingais projektais kaip „Get Jar“ ar „Pixelmator“, o ir be jų dar turime ne vieną istoriją, apie kurią pasaulis taip pat galėtų išgirsti.
„Reikia kalbėti ne tik apie geriausius Lietuvos pavyzdžius, tačiau pasakoti ir apie nedideles sėkmės istorijas, kiekvienas turi apie save papasakoti, – drąsino R. Tamošiūnas. – Pagrindinis lietuvių trūkumas yra tas, kad dažnai vengiame girtis, esame per maži, kuklūs. Privalome visiems pasakoti savo istorijas.“
„Startup‘ų“ akceleratoriaus „Springboard“ įkūrėjas verslininkas Vladas Lašas tvirtina, kad panašaus pobūdžio aukšto rango atstovų vizitai Lietuvoje padeda plėsti ryšius ir gerinti mūsų šalies žinomumą. „Mums reikia daugiau ryšių, bendradarbiavimo su užsienio bendraminčiais, nes tai padės didinti pasitikėjimą lietuvių projektais, – sako verslininkas. – Lietuva nusipelno būti žinoma savo talentais ir laimėjimas.“
Studentų ir emigrantų vaidmuo
Verslininkas V. Lašas džiaugėsi augančiu lietuvių studentų skaičiumi Britanijos universitetuose. Anot jo, prestižiniuose universitetuose ten įgytos žinios jauniems Lietuvos verslininkams itin naudingos.
„Didelis lietuvių studentų skaičius vienareikšmiškai yra teigiamas dalykas, – tvirtino jis. – Gabus jaunimas atveria ryšių, atneša žinių. Šie ryšiai neturi nutrūkti.“
Su tuo sutinka ir R. Tamošiūnas. Jis teigia, kad mokantis užsienio universitete įgyjama ne tik naujų žinių, tačiau kartu perprantama vietos kultūra, atsiranda naujų verslo ryšių.
„Vien būti toje šalyje yra naudinga, nes jauni žmonės viską mato savo akimis, mato, kaip elgiasi vietos gyventojai, geriau supranta jų poreikius, – tvirtino jis. – Universitetuose įgytos žinios padeda, savo patarimais padeda ir vietos verslininkai.“
Su L. Greenu buvo aptartas ir lietuvių emigrantų vaidmuo. Lietuvių bendruomenė Britanijoje gali padėti „startup‘ams“ iš Lietuvos patekti ir įsitvirtinti šioje rinkoje, tad, R. Tamošiūno manymu, šią galimybę reikėtų labiau išnaudoti.
„Jauni verslininkai Lietuvoje ir Britanijoje įsitvirtinę bei nemažą patirtį sukaupę specialistai nuolat bendradarbiauja, – „Ekonomika.lt“ pasakojo jis. – Vis dėlto, mano nuomone, kol kas tai dar neišnaudotas potencialas.“
Ar pasinaudosime pranašumu?
Siekdama pritraukti ne tik Britanijos, bet ir kitų šalių investicijų Lietuva gali panaudoti pagrindinį savo kozirį. Palyginti su Skandinavijos valstybėmis, kurios yra tarp pirmaujančių pasaulio valstybių pagal aukštųjų technologijų plėtrą bei inovacijas, mūsų šalies pranašumas yra tas, kad viską atlikti galime mažesnėmis sąnaudomis.
„Galime konkuruoti kainų ir kokybės santykiu, – sako R. Tamošiūnas. – Neturime lygiuotis į Skandinaviją, Baltijos šalių potencialas yra interneto ir mobilus verslas.“
V. Lašo įsitikinimu, lietuviai jau išnaudoja šį pranašumą prieš Skandinavijos šalis. „Jauni ir talentingi Lietuvos žmonės aktyviai bendrauja su Skandinavijos technologijų įmonėmis, pažintys nuolat plečiasi, jaunos įmonės tinkamai išnaudoja šiuos ryšius“, – teigė verslininkas.
V. Lašas jauniems lietuvių verslininkams pataria ir toliau daryti tai, kas, jų nuomone, reikalinga, pasakoti visiems apie savo laimėjimus ir nuolat ieškoti bendraminčių.
FAKTAI: Londono technologijų uostas
2008 m. Londone atidarytas Rytų Londono technologijų miestas
Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas technologijų uosto plėtrai pažadėjo skirti 200 mln. svarų sterlingų (850 mln. litų)
Londono technologijų mieste šiuo metu glaudžiasi apie 800 naujų technologinių įmonių
Šiame technologijų uoste dalyvauja technologijų bendrovės „Google“, „Qualcomm“, „Cisco Systems“, BT, „Vodafone“, „Intel“ ir kitos
Straipsnis publikuotas savaitraštye „Ekonomika.lt“, (nr. 23 (85), birželio 18-24 d.), rubrikoje „Įdarbinti pinigai“.
Mindaugas SAMKUS
