Jubiliejinį penkiasdešimtąjį sezoną pernai atšventusi Lietuvių opera Čikagoje su nerimu žvelgia į ateitį. Nors tarp vietinių lietuvių opera tebėra populiari, ją kamuoja finansiniai sunkumai bei dainininkų trūkumas, rašo „lrytas.lt“.
„Mūsų rėmėjai arba išvažiuoja gyventi į Lietuvą, arba iškeliauja į kapines. Jaunimas operos neremia ir neateina dainuoti“, – kalbėjo Lietuvių operos valdybos pirmininkas Vytautas Radžius.
Paprastai naujasis pastatymas visuomenei pristatomas pavasarį. Tačiau šį rudenį trupė organizavo ikisezoninį koncertą, kurio metu tikėtasi surinkti lėšų 2008-aisiais dienos šviesą išvysiančiai Giuseppe Verdi „Traviatai“. Anot V. Radžiaus, grįžti prie nekart Čikagos lietuviams rodytos „Traviatos“ privertė lėšų stoka. Iš pradžių manyta, kad pavyks pastatyti Vytauto Klovos „Vaivą“. Bet apskaičiavus, kiek tai kainuos, planų repetuoti lietuvio autoriaus veikalą teko atsisakyti.
Pasak operos chormeisterės Jūratė Grabliauskienė, operos išlaikymas per metus kainuoja per 100 tūkst. dolerių. Kad ir kaip paradoksalu, statyti užsienio autorių veikalą yra daug pigiau. Užsieniniam veikalui dekoracijas ir kostiumus galima išsinuomoti, o pasiryžus statyti lietuvio kūrinį, scenografija tektų rūpintis patiems.
Čia operos kolektyvas patenka į uždarą ratą. Toli nuo Tėvynės gyvuojanti opera susilaukia priekaištų, kad per mažai populiarina lietuvių autorių kūrinius. Pasak V. Radžiaus, būtent dėl šios priežasties lietuvybės išlaikymu besirūpinanti organizacija Lietuvių fondas pastaraisiais metais paramą Lietuvių operai sumažino vos iki tūkstančio dolerių. Anksčiau fondas skirdavo net iki 10 000 dolerių.
Netekus didžiosios dalies fondo paramos, unikaliai išeivijos organizacijai tenka gręžtis į privačius aukotojus, kurių kasmet vis mažėja.
Nors patriotizmo ir pasiaukojimo iš esamų operos narių pusės netrūksta, vis dėlto abejonių dėl tolimesnio organizacijos likimo kelia ir silpnėjačios choro pajėgos. Jei anksčiau jį sudarydavo septyniasdešimt narių, šiuo metu jų yra trisdešimt šeši. Iš jų dvidešimt trys moterys ir vos trylika vyrų.
Choristų manymu, dabar daugelis vyrų yra pernelyg užsiėmę, kad galėtų kiekvieną penktadienį praleisti repeticijose. Didelė dalis jaunesnės kartos imigrantų vairuoja vilkikus ir „įtilpti“ į griežtą tvarkaraštį jiems sunku.
Chormeisterės įsitikinimu, pasitraukiančios vyresniosios kartos laikysenoje gali būti ir šiek tiek protesto. „Tokios nuojautos penkiasdešimt metų suėjo, „Pilėnus“ pastatė, ir pasitraukė į šoną. Galbūt yra šiek tiek ir protesto, kad gal mes be jų sugriūsim ir neišsilaikysim“, – svarstė J. Grabliauskienė.
Bet vyresnieji choristai sako, kad palikti operą juos verčia amžius.
Savo balsais paremti pavojingai sumažėjusių Lietuvių operos choro pajėgų ryžtasi net tie žmonės, kurie nebuvo artimai susiję su vietine lietuvių bendruomene ir konkrečiai opera. JAV gimęs Vytautas Beleška, tarp amerikiečių žinomas kaip Vyto B, profesionalus muzikantas, besidomintis alternatyvia muzika ir džiazu, neseniai pradėjo dainuoti chore ir dėl to nesigaili.
V. Radžius, portalo „lrytas.lt“ paklaustas, kiek metų gyvuos Lietuvių opera, sakė nedrįstąs prognozuoti. Jis tik pabrėžė, kad skubi kartų kaita organizacijai būtina: „Jeigu neseniai atvykę lietuviai perims, tada tęsime ir padėsime. Jau laikas jiems perimti.“
