Pradėjus ikiteisminius tyrimus buvo nustatyta, kad visi 3 tyrimai yra susiję, nes juose dalyvauja tie patys įtariami asmenys, todėl nuspręsta juos sujungti į vieną. Tada ir prasidėjo Svajūno Bukausko suburtos gaujos demaskavimas.
Konspiraciniai susitikimai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) tyrėjai iš surinktų duomenų matė, jog narkotinių medžiagų kontrabandą, kaip ir viso susivienijimo veiklą, organizuoja S. Bukauskas ir Darius Urbonavičius. Svajūnui nuolat padėdavo ir jo draugė Daiva Prekevičienė, kurios sodo namelyje Amaliuose būdavo pakuojamos narkotinės medžiagos, o jos bute Kaune rengiami susitikimai, perduodami pinigai kelionėms, susijusioms su narkotinių medžiagų kontrabanda. Stebint grupuotę buvo nustatyta, kad Daiva, taip pat ir D. Urbonavičius kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams perduodavo Svaikos nurodymus dėl narkotikų gabenimo, perduodavo ir pinigus. Atrodo, kad dalis pinigų buvo slepiama Amaliuose, nes kai tik jų kam nors prireikdavo, Svaika sakydavo, kad eina „pas rusą į kišenę pakrapštyti“, ir paduodavo pinigus. D. Urbonavičius palaikė glaudžius ryšius su narkotikų prekeiviais, įsikūrusiais Ispanijoje. Būtent Darius pats ir tikrindavo, ar įgyjamas kokybiškas hašišas, arba, kaip oficialiai vadinama byloje, kanapių derva.
Tiriant taip pat buvo nustatyta, kad artimi grupuotės vadui yra ne tik D. Prekevičienė ir D. Urbonavičius, ir vėliau tardymui atskleisti grupuotę padėjęs Raimundas R., bet ir Darius Valionis, kuris dirbo automobilių servise. Kaip tik šiame servise buvo remontuojami gaujos narių automobiliai. Tie automobiliai, kuriais būdavo vežami narkotikai, buvo naudojami tik jų gabenimui. Prieš kiekvieną išvykimą tame servise buvo tikrinama mašinų techninė būklė. Serviso patalpose, kai nebūdavo kitų jo darbuotojų, arba prie serviso esančioje aikštelėje S. Bukauskas susitikdavo su D. Valioniu, Raimondu R., atvažiuodavo ir D. Urbonavičius. Į šiuos susitikimus visi privalėjo atvykti be telefonų, kad policija neturėtų galimybės nei susekti, nei pasiklausyti. Susitikę tardavosi dėl kvaišalų kontrabandos. Tik šie vyrai galėjo tiesiogiai bendrauti su pačiu Svajūnu, o kiti nusikalstamo susivienijimo nariai su juo galėjo susisiekti tik per minėtus artimus jam asmenis. Taip buvo užtikrinta konspiracija, ne visi nusikalstamo susivienijimo nariai pažinojo vieni kitus.
Dvigubi dugnai
Slėptuves automobiliuose rengdavo nusikaltėlių susivienijimui talkinęs E. K. Ikiteisminio tyrimo metu jis papasakojo, kad S. Bukauską pažįsta jau nuo anksčiau, nes abu gyveno viename Kauno mikrorajone.
E. K. užsiiminėjo automobilių remontu. Kartą jam paskambino Svaika ir paprašė padaryti dvigubą dugną pilkos spalvos automobiliui „Opel Vectra“. Kam reikalingas tas dvigubas dugnas, užsakovas nesakė, tačiau E. K. buvo girdėjęs, kad taip vežamos kontrabandinės cigaretės. Todėl jis pamanė, kad ir Svaikai dvigubas dugnas automobilyje reikalingas cigaretėms vežti. Jis S. Bukauskui pasakė, kad jam reikia avanso būtinoms dalims nupirkti – 500 litų. Svaika sutiko ir paaiškino, kad automobilį atvarys vairuotojas, o ne jis pats. Po kelių dienų į garažą, kuriame E. K. tuo metu dirbo Kaune, automobiliu „Opel Vectra“ atvažiavęs vyras pasakė, kad jis „nuo Svaikos“, ir padavė 500 litų. E. K. jam paaiškino, kad darbas užtruks apie mėnesį.
Maždaug per mėnesį E. K. padarė automobiliui „Opel Vectra“ dvigubą dugną. Tai pranešė jam paskambinusiam vairuotojui Raimundui R. Šiam taip pat pasakė, kad už darbą reikia sumokėti 3000 litų. Kai Raimundas atvažiavo pasiimti automobilio, atvežė ir prašytus pinigus.
Po kelių mėnesių meistrui E. K. vėl paskambino S. Bukauskas ir vėl paprašė padaryti dvigubą dugną jau kitam automobiliui. Po užsakymo dėl „Opel Vectra“ E. K., Svaikos vėl paprašytas, darė dvigubus dugnus dar 3 automobiliams – „Nissan Primera“, „Ford Mondeo“, „Rover“. Juos į garažą A. Kriščiukaičio gatvėje, kur E. K. dirbo, atvarydavo ir vėliau pasiimdavo visada tik tas pats vairuotojas Raimundas R. Jis ir avansą atveždavo, ir galutinai atsiskaitydavo.
300 kg heroino
Kai sekliai nusprendė, kad atliekant tyrimą nustatyti jau visi asmenys, dalyvaujantys suburto nusikalstamo susivienijimo veikloje, gabenantys narkotines medžiagas, buvo nutarta grupuotės narius sulaikyti. 2010 metų spalio 14-osios naktį buvo šturmuoti įtariamųjų butai, garažai. Vienu metu pareigūnai dirbo Kaune, Jonavoje, taip pat tikrino automobilius Lazdijų pasienyje. Kadangi operacijai buvo gerai pasirengta, tai ir rezultatai buvo geri. Per kratas Kaune, Jonavoje ir Lazdijų pasienio kontrolės poste buvo iš viso paimta apie 300 kg hašišo, sufasuoto plytelėmis, apie 5000 ekstazio tablečių. Vien šio hašišo vertė juodojoje rinkoje – per 600 000 eurų.
Viename Jonavos garaže buvo rastas kelionei paruoštas automobilis „Opel Vectra“ su įrengta slėptuve ir apie 120 kg hašišo. Per kratas Svaikos ir jo parankinių namuose taip pat buvo aptikta nelegalios ginkluotės: revolveris, pistoletas „Kolt 1911”, „Makarovo“ pistoletas su duslintuvu, pistoletas „Beretta” ir dar vienas „Makarovo“ pistoletas be duslintuvo. Taip pat – didžiulis kiekis sprogmenų ir šaudmenų, dūminių „šaškių“.
Moterų vaidmuo
Operacijos metu buvo sulaikyta ir už grotų sukišta 12 įtariamųjų. Ir ne tik vyrų. Buvo areštuotos ir kelios moterys. Sekliai jau žinojo, kad narkotikų vežėjai, norėdami sudaryti keliaujančios po Europą šeimos ar turistų įvaizdį, į keliones dažniausiai vykdavo su žmonomis arba draugėmis. Jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, dalis šių moterų nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistos. O teisiamos buvo tik D. Prekevičienė ir R. Totulienė. Narkotikų kontrabandoje dalyvavusi ir apie tai daug žinojusi Živilė R. sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, tad nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista.
Tyrimo metu buvo rasti ir paimti 7 automobiliai su įrengtomis slėptuvėmis, nustatytas visas narkotinių medžiagų kontrabandos iš Ispanijos į Rusiją per Lietuvą mechanizmas.
Prieš išvykstant į kiekvieną „žygį“, buvo įsigyjami nauji mobiliojo ryšio telefonai su naujomis išankstinio mokėjimo kortelėmis. Šiais telefonais būdavo susirašinėjama tik trumposiomis SMS žinutėmis ir koduotai. Taip S. Bukauskui būdavo pranešama apie kelionės eigą, buvimo vietas ir grįžimą su narkotikais. Dažnai SIM kortelė, kuri būdavo telefone, skirtame pokalbiams, būdavo estiška. Mat naudotis estiška kortele būdavo pigiau – pigesni tarifai, nereikėdavo mokėti atsiliepiant. Be to, taip daryta ir konspiracijos tikslu – suklaidinti, kad susekus pirmiausia būtų ieškoma Estijos piliečių.
Kaskart sugrįžtant į Lietuvą, visi naudoti mobilieji telefonai būdavo sunaikinami pasienyje. Nuvykus į Ispaniją ir ten pasikrovus narkotines medžiagas, kaskart automobilis būdavo kruopščiai nuplaunamas, cheminiu būdu išvalomas jo salonas. Po to automobilio dalys, kuriose slepiamos narkotinės medžiagos, būdavo apipurškiamos specialia chemine medžiaga, kuri atbaido šunis. Slėptuvėse esantys narkotikų paketai būdavo kruopščiai nuvalomi ir sutepami dyzelinu, kad neliktų biologinių pėdsakų ir kvapo. Slėptuvių angos būdavo uždengiamos audeklu, išmirkytu dyzeline, užsukamos dangteliu, hermetizuojamos, netgi uždažomos automobilio kėbulo spalva ir tada dirbtinai pasendinamos dulkėmis arba cementu.
Nelaimėje nepalikdavo
Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad S. Bukausko grupuotė turėjo bendrą pinigų kasą. Tie susivienijimo nariai, kurie liudijo teisme, pasakojo apie vadinamąjį „obščiaką“ – bendrą kasą, iš kurios pinigai buvo naudojami advokatams samdyti, padėti įkliuvusiems ir nuteistiems, kompensuoti konfiskuotų narkotikų kainą. Pats S. Bukauskas yra ne vienam nariui aiškinęs, kad į „obščiaką“ automatiškai „byra pinigai nuo kiekvieno reiso“.
Tų pinigų buvo prireikę ir tada, kai vienas narkokurjerių – Stasys Vaišvila – buvo įkliuvęs į teisėsaugininkų rankas Rusijos ir Latvijos pasienyje bei pasodintas į kalėjimą. Šis vyras buvo sulaikytas 2009-ųjų liepos 15 dieną Pskovo srityje, Ubylinkos pasienio kontrolės poste. Rusų pasieniečiai jo automobilyje rado per 100 kg hašišo. Rusų tardytojams S. Vaišvila teigė, kad tokį didelį kiekį narkotikų jis įsigijo Latvijoje, Daugpilio mieste, iš jam nepažįstamų asmenų, su kuriais kurį laiką veždavo kontrabandines cigaretes. Tačiau tą vieną kartą jie esą paprašė pervežti ne cigaretes, o hašišą, ir jis sutiko tai padaryti. Automobilį į Daugpilį jam atvarė nepažįstami asmenys, ten jis pasikrovė hašišą į slėptuves ir vežė jį į Pskovą. Pasienio kontrolės poste automobilis buvo nuodugniai patikrintas. Suradus hašišą, vežėjas sulaikytas. Buvo iškelta baudžiamoji byla, S. Vaišvila buvo suimtas, o vėliau nuteistas 3 metus kalėti.
Vėliau, sulaikant S. Bukausko gaują Lietuvoje, buvo sulaikytas ir tas pats S. Vaišvila, nes pareigūnai turėjo duomenų, kad tuos narkotikus, su kuriais jis įkliuvo Pskovo srityje, jis buvo įsigijęs ne Daugpilyje – jie kaip tik buvo vežami iš Ispanijos į Rusiją per Lietuvą S. Bukausko nurodymu.
S. Bukauskas nepaliko jo neišdavusio sėbro vieno: kas mėnesį S. Vaišvilos žmonai, kol jos vyras kalėjo, jis duodavo po 1000 eurų pragyvenimui, perduodavo pinigų ir pačiam kaliniui. Be to, S. Vaišvilos žmonai atidavė ketvirto modelio automobilį „Golf“, kad ji galėtų važinėti pas vyrą į kalėjimą jo aplankyti.
Gaujos bendros kasos pinigais buvo šelpiami ir Dainius J. su dar vienu grupuotės nariu, kai jiedu įkliuvo Maroke. Štai Raimundas R. kelis kartus pats davė po 100 eurų Svaikai, kad šis paremtų kalintį draugą, tačiau kartą Svajūnas pasakė, kad Raimundo pinigų nebereikia – esą „juos maitina iš kito katilo“.
Kitame numeryje:
Narkotikų vežėjai dirbo kaip gera bendrovė
Žilvinas VIZGIRDA
