Vasario mėnesį Lietuvos gyventojai šiek tiek geriau negu praėjusiais metais vertino padėtį valstybėje. Tačiau nuomonė apie demokratijos veikimą, anot sociologų, pati prasčiausia per pastarąjį dešimtmetį. Vasario mėnesį devyni iš dešimties - 91 proc. - Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja.
8 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę.
1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu vasario 25 - kovo 5 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šių metų vasarį nuomonė apie padėtį valstybėje pirmą kartą nuo 2009 metų pradžios šiek tiek pagerėjo - 3 procentiniais punktais.
2008 metų vasarį ir 2009 metų gruodį optimistiškai nusiteikę buvo tik po 5 proc. šalies gyventojų.
Kiek geriau už kitus esamą padėtį šalyje vertina jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, bei dešiniųjų pažiūrų respondentai.
Tačiau per pastaruosius du mėnesius fiksuotas mažesnis optimizmas vertinant demokratijos procesus. Toje pačioje apklausoje patenkintųjų demokratijos veikimu Lietuvoje sumažėjo 5 procentiniais punktais.
Tuo tarpu trys iš keturių - 76 proc. - respondentų išsakė nepasitenkinimą tuo, kaip šalyje veikia demokratija.
Šeštadalis - 16 proc. - apklaustųjų teigė esą patenkinti jos veikimu.
8 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" turimi duomenys rodo, kad 2000 metų vasarį patenkintų demokratijos veikimu šalyje buvo trys iš dešimties - 29 proc. - suaugusių Lietuvos gyventojų. O pasitinkant Nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines patenkintų demokratijos veikimu teliko 16 proc. Tai pats žemiausias demokratijos vertinimo rodiklis, kokį yra fiksavę šios kompanijos sociologai.
Labiau už kitus nepatenkinti demokratijos veikimu šalyje vasarį buvo vyresni nei 30 metų žmonės, kaimo, rajonų centrų ir mažų miestelių gyventojai bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą ar vidutinę.
Ypač demokratijos veikimu šalyje buvo nepatenkinti dirbantys valstybinėse įstaigose ir organizacijose, pensininkai ir bedarbiai, kairiųjų politinių pažiūrų rinkėjai.
Kaip ir anksčiau, santykinai labiau demokratijos veikimu Lietuvoje patenkintas jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai bei tie respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį vertina kaip gerą.
