Nepaprastoji padėtis šioje Šiaurės Afrikos valstybėje galioja nuo 2017 metų balandžio, kai per bombų sprogimus dviejose koptų bažnyčiose žuvo daugiau kaip 40 žmonių. Dėl tų išpuolių kaltinama „Islamo valstybės“ (IS) atšaka.
„Egipto prezidentas įsakė pratęsti visoje šalyje nepaprastąją padėtį trims mėnesiams nuo pirmadienio, sausio 27-osios“, – sekmadienį paskelbė oficialusis laikraštis.
Galiojant nepaprastajai padėčiai policija turi platesnius įgaliojimus areštuoti ir sulaikyti piliečius, be to, suvaržomos konstitucinės teisės, tokios kaip žodžio ir susirinkimų laisvė.
2011 metų sausį per sukilimą nuverstas prezidentas Hosni Mubarakas dešimtmečius valdė galiojant nepaprastajai padėčiai.
Egiptas šiuo metu kovoja su islamistų sukilimu, prasidėjusių kariškiams 2013-aisiais nušalinus prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį).
Išpuoliai daugiausia rengiami šiauriniame Sinajaus pusiasalyje, bet kartais įvykdomi ir kitose šalies vietose.
2018 metų vasarį Egiptas pradėjo didelio masto operaciją prieš kovotojus.
Teisių gynimo grupės sako, kad nepaprastoji padėtis drauge su vyriausybės 2013 metais praktiškai įvestu protestų draudimu padeda jai užgniaužti kitokią nuomonę.
Rugsėjo mėnesį Egipte kilo reti, nedideli protestai, kuriuos išprovokavo internete paskelbti raginimai nušalinti dabartinį prezidentą Abdel Fattahą el Sissi (Abdel Fatahą Sisį).
Per kelias savaites po šių protestų buvo areštuota maždaug 4 tūkst. žmonių, teigia vietos teisių gynimo grupės.
Aktyvistai tai vadina viena didžiausių kampanijų prieš kitokias nuomones nuo A. F. el Sisi atėjimo į valdžią 2014 metais.
