50 lietuvaičių (tarp jų – 40 nepilnamečių), svajojusių apie tokią karjerą, atsidūrė Jungtinių Arabų Emyratų šeichų lovose. Naivias nepilnametes ir ne mažiau naivius jų tėvus apmulkino dvi jaunos vilnietės, kurios, žadėdamos sėkmingą modelio darbą, verbavo merginas ir “tiekė” jas jaunų ir nekaltų merginų ištroškusiems turtingiems arabų šeichams.
Prekyba žmonėmis kaltinamos Marija D. (34 m.) bei Nadežda R. (26 m.) savo veiklą pradėjo dar 2001 metais. Prisidengusios modelių agentų veikla, jos merginoms žadėjo perspektyvią ateitį – tuo patikėjo ne tik nepilnametės, bet ir jų tėvai, sutikę pasirašyti ant leidimų dukroms vykti į užsienį. “Agentės” merginas sėkmingai veždavo į Siriją ir Emyratus iki 2004 metų vasario mėnesio. Už vieną atvežtą “modelį” iš šeichų gaudavo nuo 1000 iki 1500 dolerių. Be to, kaltinamosios vilnietės iš merginų pasiimdavo ir tuos pinigus, kuriais šeichai joms atsidėkodavo už paslaugas.
Per 4 metus, kol vertėsi žmonių prekyba, Marija D. bei Nadežda R. įsigijo prabangius butus, automobilius, mėgavosi turtingu ir nerūpestingu gyvenimu. Dabar visas jų turtas pateko į valstybės rankas – prokurorai joms apribojo teises juo naudotis. Tik 3 iš 50 merginų kaltinamosioms pateikė civilinius ieškinius dėl 410 tūkstančių litų žalos atlyginimo. Marijai D. ir Nadeždai R. gresia įkalinimas nuo 4 iki 12 metų, o kol kas, pasirašiuosios pasižadėjimus neišvykti, abi teismo laukia laisvėje.
Už “modelį” – 1500 dolerių
Dar trys modelių agentūros “Perspektyvus modelis” darbuotojos, apgaule nepilnametes merginas gabendavusios arabų šeichams seksualiniams poreikiams tenkinti, atpildo sulaukė pernai lapkritį. Rūta Mikalauskaitė (23 m.) nuteista kalėti 3 metus, o jos talkininkės Rita Pulerytė (24 m.) ir Rūta Rumšaitė (24 m.) nubaustos solidžiomis baudomis – 37 500 ir 31 000 litų. Be to, agentūros vadovė ir R. Pulerytė turės atlyginti nukentėjusiosioms neturtinę žalą.
Agentūra “Perspektyvus modelis” nuo 2002 metų rudens iki 2004 metų arabų šeichams pardavė 48 merginas. Agentūros darbuotojos į Jungtinius Arabų Emyratus pačios lydėdavo 6–7 merginų grupes, o iš užsienio grįždavo gerokai praturtėjusios. Iš arabų jos gaudavo taip pat maždaug 1500 dolerių, priklausomai nuo “prekės kokybės”. Beje, R.Mikalauskaitė tuo nepasitenkindavo – merginoms palikdavo tik po 500 litų. Tačiau ilgainiui, kai agentūrai ėmė trūkti “modelių”, o jų paklausa JAE buvo didelė, R. Mikalauskaitė jau buvo priversta mokėti po 1000 JAV dolerių kiekvienai išvežtajai ir arabus aptarnavusiai merginai.
Tąkart teisme kone pusė 16–17 metų apklausiamų merginų prisipažino, jog puikiai žinojo, kur ir ko važiuoja. Tarp jų pasitaikė ir tokių, kurios į Emyratus vyko po keletą kartų. Lietuvaitės pasakojo, kad arabai su jomis elgdavęsi gražiai, rengdavę prabangius vakarėlius, pirkdavę brangias dovanas, todėl, nors merginos ir netapo modeliais, tačiau naudos vis tiek turėjo.
R. Mikalauskaitė merginų nuotraukas elektroniniu paštu siųsdavo šeichams, o pastarieji išsirinkdavo labiausiai patikusias lietuvaites ir prašydavo jas pristatyti jiems į namus.
Atvykėlėms – kontraceptikai
Vilniaus rajono gyventoja Asta, svajojusi apie tarptautinę karjerą grožio srityje, “Profesionalaus modelio” agentūros duris pravėrė 2002 metais. Tuomet 17 metų mergina buvo priimta maloniai ir jau netrukus apipilta saldžiais didelį piniginį atlygį garantuojančiais pažadais. Už 3–5 dienų viešnagę Arabų Emyratuose iš Astos buvo paprašyta sumokėti 500 litų, tačiau mergina patikinta, kad tai tik lašas jūroje, lyginant su pinigais, kuriuos simpatiškoji lietuvaitė užsidirbs tolimoje šalyje.
Kai mergina pasidomėjo, ką tiksliai turės daryti nuvykusi į Emyratus ir įdarbinta modeliu, agentūros darbuotojos maloniai paaiškino, kad pagrindinė jos užduotis bus demonstruoti prabangias sukneles ir papuošalus. Apie tai, kad teks tenkinti gašliausius šeichų įgeidžius, Astai niekas nė žodeliu neužsiminė. Pirmieji nerimą keliantys ženklai Astą pasiekė jau oro uoste. Per Amsterdamą į Jungtinius Arabų Emyratus skraidinamas merginas lydinčios agentūros darbuotojos “saugumo sumetimais“ susirinkdavo jų pasus, o tada lyg tarp kitko užsimindavo, jog arabai labai vaišingi žmonės ir mėgsta rengti triukšmingus vakarėlius, kuriuose gali tekti tenkinti jų aistras. Asta sako, kad daugelis merginų išsigąsdavo ir norėdavo grįžti namo, tačiau joms buvo gėda, kad papuolė į aferisčių pinkles, kad grįš taip nieko ir nepamačiusios ir neužsidirbusios. Būdavo ir tokių merginų, kurių žinia apie seksą su šeichais visai negąsdino, o dar labiau sužadindavo smalsumą...
Į Emyratus nuvykusias merginas pasitikdavo šeicho atstovas ir veždavo jas pas medikus. Ten merginos būdavo patikrinamos, ar neserga venerinėmis ligomis, taip pat aprūpinamos kontraceptinėmis priemonėmis. Vėliau lietuvės buvo nuvežamos į kalėjimą primenančius šeicho apartamentus, o ištrūkti iš už aukštų rūmų sienų buvo neįmanoma.
Kas vykdavo už aukštų sienų, šiandien jau gerai žinoma. Merginos turėjo kaip įmanydamos pataikauti turtingiems arabams – šokdavo, demonstruodavo bikinius, kartu gerdavo. Kai linksmybių metu šeichui į akį krisdavo viena ar kita mergina, jis durdavo pirštu į lietuvaitę ir dingdavo su ja porai valandų. Daugelis po to grįžusių merginų graudžiai verkdavo ir bandydavo pasislėpti atokiausiame apartamentų kampelyje – šiurkštus ir savanaudis arabas joms būdavo pirmasis. Beje, daugelis šeichų pageidaudavo jaunesnių ir nekaltų merginų.
Tuo tarpu R. Mikalauskaitė, auginanti 7 metų sūnų, teisme tikino, kad niekas merginų per prievartą į Emyratus nevežė ir neliepė miegoti su šeichais – esą visa tai vykę jų pačių noru ir iniciatyva. Moteris netgi teigė galinti parūpinti vaizdajuostę, kurioje užfiksuota, kaip viskas vykdavo iš tikrųjų. Toje vaizdajuostėje, anot R. Mikalauskaitės, nei ašarų, nei skundų tikrai niekas nepamatytų.
Išgabeno 280 lietuvaičių
Vilniaus apygardos teisme atsidūrė ir Klaipėdos koncertų bei renginių organizavimo bendrovės „Harmonijos pasaulis“ steigėja ir modelių agentūros “DM” savininkė Daiva Mondeikienė (47 m.), ir trys “Harmonijos pasaulio” darbuotojos – D. Mondeikienės sesuo klaipėdietė Nadežda Nitiuk, žinomo dainininko Česlovo Gabalio žmona Edita Gabalienė ir dar viena bendrovės darbuotoja – Julija Tislenko.
Moterys “modelius” gabeno net tik Į Jungtinius Arabų Emyratus, bet ir į Prancūziją, Angliją, Monaką, Seišelių salas. E. Gabalienė Lietuvoje rinko merginas, kurios galėtų vykti į užsienį, o N. Nitiuk ir J. Tislenko dirbo kaip grupių vadovės ir atrinktas merginas lydėdavo kelionėse į užsienį. Merginoms buvo žadamas šokėjos darbas.
Į šį prostitucijos verslą buvo įtraukta net 280 merginų. Šis skandalas į viešumą iškilo 2005 metų rudenį. Tada buvo sulaikyta D. Mondeikienė ir kitos įtariamosios.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido D. Mondeikienę kaltinti pasipelnymo tikslais subūrus organizuotą grupę, skirsčius užduotis jos narėms ir vadovavus merginų prostitucijai, apgaule ar jų pačių sutikimu į prostituciją įtrauktas moteris, įskaitant ir nepilnametes, gabenus į užsienį. Nuo 2005 metų vykstantis bylos nagrinėjimas užsitęsė, nesisekė surasti liudininkių – daugelis išvežtų merginų dabar gyvena užsienyje, yra sukūrusios šeimas, augina vaikus. Šiuo metu keliems mėnesiams į priekį Vilniaus apygardos teisme sudarytas proceso nagrinėjimo posėdžių tvarkaraštis, siekiant apklausti kuo daugiau liudininkų. Nuosprendį byloje tikimasi priimti dar šiemet.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
