Formuojant e. klasikos bibliotekos turinį, literatūrologijos ekspertai: Eugenijus Žmuida, Donata Mitaitė, Aušra Tamošiūnienė, rėmėsi tokiais kriterijais kaip kūrinio kalba, istorinė reikšmė lietuvių literatūrai, jo unikalumas, novatoriškumas, šiandieninių literatūros istorikų ir kritikų vertinimai ir pan. Pagal juos buvo suformuoti 3 sąrašai, apimantys: senosios lietuvių literatūros klasikos kūrinius (XIII-XVIII a.), naujųjų laikų (XIX a. ir XX a. I pusė). ir šiuolaikinės lietuvių literatūros klasikos kūrinius.
Knygų biblioteka (e. klasika) buvo sukurta remiantis VEPIS bei LIBIS moduliais ir posistemiais, atliekančius analogiškas funkcijas. Programinės įrangos buvo pritaikytos lietuvių literatūros klasikos kūrinių užsakymui elektroninių knygų skaityklėse užsakymui ir išdavimui Lietuvos bibliotekose. Tokiu būdu atsirado puikios galimybės greitai gauti vertingą kultūros paveldą – pasiekti lietuvių literatūros klasikos kūrinius internetu (skaityti ir parsisiųsti e. knygą) arba užsakyti ir gauti skaityklę bibliotekoje.
Nors projekto metu buvo siekta užtikrinti kūrinių publikavimą elektroninėje erdvėje ir prieinamumą pasinaudojant naujomis technologijomis (kompiuteriu, planšete, knygų skaitykle, mobiliuoju telefonu ir kt.), tačiau didžiausią dalį lietuvių literatūros klasikos kūrinių skaitytojas gali rasti, užsakyti ir gauti tik apsilankęs Lietuvos bibliotekose. Šiuo metu elektroninėje erdvėje yra prieinamos skaitmenintos knygos, kurios buvo išleistos nuo 1547 iki 1917 m., tai yra, tik 1294 lietuvių literatūros autorių knygos lietuvių kalba.
Svarbu tai, kad grožinės literatūros knygos pagal bibliotekų specializaciją yra daugiausia saugomos humanitarinio profilio mokslinėse bei viešosiose bibliotekose ir saugomų knygų egzempliorių skaičius vyrauja nuo 1 iki 4. Būtent šios priežastys skaitytojams riboja tam tikrų kūrinių pasiekimą labiau priimtinai būdais, nevykstant į biblioteką.