Tarp 100 įtakingiausių pasaulio ekonomistų esantis R. J. Shilleris šią savaitę lankėsi Vilniuje, finansinėms technologijoms skirtoje konferencijoje.
Diskusijos metu konferencijoje R. J. Shilleris kalbėjo, kad kartais nesijaučia optimistiškas ir turi šiokių tokių baimių dėl technologinės revoliucijos, o tiksliau, dėl žmonių, kurie bus pakeičiami mašinų.
„Aš žinau, kad pasakysite, jog apie tai jau kalbama 200 metų. Tada buvo klystama. Bet dabar mes esame didžiuliame technologijos augime ir klausimas, kaip pasaulis atrodys po 30 metų paprastiems žmonėms, kurie nekalba angliškai ar kita užsienio kalba, kur tas žmogus bus? Tai didžiulė pasaulinė problema. Svarstau, ar visi prieis prie universalių bazinių pajamų. Galbūt reikia sukurti paprastų žmonių paramos sistemą. Tai yra tai, apie ką dabar turime kalbėti ir planuoti – gerovės sistemą, kuri nežemintų“, – kalbėjo jis.
Garsus ekonomistas vėliau svarstė ir apie technologijų įtaką profesijoms: netgi, ar jo paties profesija nebus pakeista mašinų.
„Ilgą laiką buvo galvota, kad teisininkų negali pakeisti robotai, tačiau dabar mes turime mašinas, technologijas, kurios ženkliai pagreitina procesą įstatymų tyrinėjimą. Tad nebereikia tiek teisininkų, kiek reikėjo anksčiau. Aš profesorius. Mes manėme, kad visada reikės profesorių, tačiau dabar stebime, kad išsilavinimas internetu gerėja. Anksčiau mokantis internetu būdavo, kad tu lieki vienas, bet dabar yra įvairios bendruomenės, studentai kartu. Nesu užtikrintas, ar dėstytojų nepakeis mašinos“, – svarstė R. J. Shilleris.
Naujienų portalui tv3.lt jis sutiko atsakyti į daugiau klausimų.
- Kaip manote, kokie didžiausi iššūkiai šiuo metu ekonomikoje?
- Konferencijos metu aš nepaminėjau karo grėsmės. Galbūt nenorėjau to sakyti. Man kelia nerimą tarptautinė įtampa. Daugėja demagogijos, kyla populizmas. Nebalsavau ir nepalaikau JAV prezidento D. Trumpo, jis nėra geriausias žmogus šiam darbui. Bet štai jį turim. Tai yra ta rizika ir nerimas, ką Donaldas Trumpas padarys. Jis lengvai suerzinamas ir greitai prapliumpa. Aš nenoriu jo kaip prezidento, bet štai mes jį turime. Ir tokie dalykai ne tik JAV, tai vyksta daugelyje vietų. Manau, kad mes pamiršome apie antrąjį pasaulinį karą. Atrodo, kad tai buvo taip seniai ir negali nutikti dar kartą.
- Manote, kad istorija linkusi pasikartoti?
- Ji tikrai kartojasi. Aš nerimauju dėl branduolinių ginklų.
- Kai kurie ekonomistai kalba apie ekonominę krizę, kad kartojasi ciklais. Ar ir jūs pastebite ekonominės krizės grėsmę?
- Taip. Ir tai eina kartu su karu. Kaip prasidėjo antrasis pasaulinis karas? Jis prasidėjo su finansine krize. Hitleris buvo išrinktas 1939 metais, o tai buvo pačiu baisiausiu Didžiosios depresijos (Didžiosios ekonominės krizės) metu. Vokietija buvo ypač sunkiai nuo jos nukentėjusi, vyravo labai aukštas nedarbas. Žmonės net nemėgo Hitlerio Vokietijoje, bet jie buvo labai pikti ir tai buvo blogas, labai blogas etapas istorijoje, kuris įvyko dėl finansinės krizės.
Ir ta krizė nebūtinai turi nutikti didžiulėje šalyje. Dabar maža šalis, kaip Šiaurės Korėja, gali sukelti viską. Mes turime rizikingą ateitį, mes turime būti budrūs, kad išvengtumėme blogų pasekmių.
- Kalbant apie Lietuvą ar matote perspektyvas šiai šaliai augti, kokia jos vieta globalioje ekonomikoje?
Aš nežinau ar turiu unikalią įžvalgą. Atrodo, kad žmonės čia daro reikiamus dalykus, ji vedama sumanių žmonių. Šalies pasiekimai susiję su tuo, kad šalį valdo gerai informuoti žmonės. Tai yra pasisekimo paslaptis.
Nežinau ar turiu, kokį konkretų patarimą Lietuva, bet, manau, kad skaitmeninės technologijos, ne tik Fintech bet ir kitos technologijos sparčiai vystosi ir yra labai svarbu būti to centre. Bus ir kitų šalių centrų. Maskvoje jie turi finansinių technologijų parką, teko jame lankytis. Tad jūs ne vienintelė šalis, kuri norite būti priekyje kitų šiuose vystymuose. Bet aš manau, kad yra vietos daugiau nei vienai šaliai, kuriai gali pasisekti, nes Fintech yra didžiulė arena.
- Ar tai vienintelė išeitis Lietuvos ekonominiam augimui – skaitmeninės technologijos?
- O ne. Yra ir kitų sričių, pavyzdžiui, biotechnologija. Aš manau, tai taip pat labai reikšmingas dalykas ir didelis Lietuvoje.
- Tai galvojant apie galimybes, įžvalgos apie ateitį ne vien pesimistinės?
- Visgi aš manau, kad vis tiek gali būti ne kokių pasekmių šiame amžiuje. Tačiau tikiuosi, kad Lietuva nesusidurs su tomis pasekmėmis.
- Ačiū už pokalbį.
Konferencijos metu Nobelio premijos laureatas R. J. Shilleris skaitė pranešimą apie Fintech galimybes. Pasak jo, Fintech padeda skatinti tiek ekonominės gerovės kūrimą, tiek teisingesnį šios gerovės pasidalijimą visuomenėje.
„Ne visa nelygybė yra bloga, nes iš dalies ją sukuria teisingas atlyginimas už sunkų ir efektyvų darbą. Blogai, kai nelygybė yra nepateisinama ir atsitiktinė. Fintech padeda mažinti tokią nelygybę. Laimei, Fintech suklesti dabar – kai visuomenės susirūpinimas dėl ekonominės nelygybės auga“.
R.J.Shilleris su kolegomis iš Čikagos universiteto 2013 metais gavo Nobelio ekonomikos premiją už atradimus plėtojant akcijų, obligacijų ir kito investicinio turto kainų prognozavimo metodus.
R.J.Shillerio ekonomine tematika parašytos knygos yra tapusios bestseleriais, ekonomistas skaito pranešimus Davoso ekonomikos forume. Dauguma mokslininko darbų pripažinti ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygmeniu.
Profesorius patenka tarp 100 įtakingiausių pasaulio ekonomistų, 2013 metais britų žurnalas „Prospect“ iškiliausių pasaulio mąstytojų sąraše jį įrašė 55–oje vietoje.
