Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, vien pernai bendra viešųjų pirkimų Lietuvoje vertė viršijo 4 mlrd. eurų. Viešieji pirkimai padeda užtikrinti, kad konkurse dalyvaujančios įmonės ar asmenys turėtų lygias galimybes parduoti savo prekes, paslaugas ar darbus valstybei.
Tačiau Lietuvos patirtis viešuosiuose pirkimuose rodo, kad kartais kompetencijos stoka, specialistų trūkumas, tikslų ir strategijos neturėjimas valstybei gali atsieiti sunkiai suvokiamas sumas.
Pavyzdžiui, nuo 2005 m. trimis etapais kuriama elektroninės sveikatos sistema Lietuvai jau atsiėjo per 40 mln. eurų, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta – vien palaikyti vangiai pacientų ir medikų naudojamą sistemą prireiks dar 28 mln. eurų. Palyginimui, estams panaši sistema kainavo 10 mln. eurų.
Kodėl turėtume susirūpinti, kaip per neapsižiūrėjimą valstybė praranda milžiniškas sumas? Pasak D. Vilytės, viešiesiems pirkimams mes leidžiame mūsų visų pinigus, todėl turime mąstyti apie tai, kaip mes leidžiame leisti savo pinigus.
Dviračio išradinėjimas kainavo dešimtis milijonų
Vieni problemiškiausių sektorių viešuosiuose pirkimuose – statybos darbai, medicinos įranga ir farmacija, informacinės technologijos, o D. Vilytė išskiria dar ir kelius. Pasak VPT direktorės, už medicininę įrangą valstybė permoka dėl elementaraus specialistų trūkumo.
„Su sveikata mes permokame. Galime pasilyginti su privačiu sektoriumi – už tam tikras grupes ar įrangą, kiek moka privatus verslas ir kiek moka viešasis. Šitoje srityje neturime labai džiaugsmingų laimėjimų. Atlikome virš 20 vertinimų įvairiose sveikatos įstaigose, darėme apžvalgą, pasižiūrėjome kainas, tarptautinės patirties. Bet pokyčiai kol kas yra dar ne tokie ženklūs, kaip norėtume“, - portalui tv3.lt sakė D. Vilytė.
Vertindama brangiai Lietuvai atsiėjusią e. sveikatos sistemą, D. Vilytė pastebi, kad klaidų būta daug, tačiau viena pagrindinių – pernelyg siauri tikslai.
„Manau, kad trūko strateginio valdymo, strateginio matymo, vizijos. Pradėkime nuo to, kad valstybei trūko vizijos, kaip mes tą darome. Gal reikėjo padaryti namų darbus ir nebeišradinėti, savo sistemą kurti. Mes labai daug išradinėjame. Gal reikėjo tiesiog pasiimti veikiantį gerą modelį ir pabandyti jį padaryti. Tai vizija, ko mes norime, paskui koordinavimas ir priežiūra – man atrodo, visų tų dalykų nebuvo“, - teigė D. Vilytė.
Trūko ir projekto įgyvendinimo priežiūros iš viešojo sektoriaus, mano VPT direktorė. Bet galiausiai, pastebi ji, turime išvadą, kad valstybė iššvaistė 40 mln. eurų sistemai, kuri neveikia.
„Norėtųsi, kad išmoktume vieną kartą ir nebedarytume klaidų. Kartais galima suklysti, nes visi klysta. Bet bent jau mokytis, nes vis klystame ir darome tas pačias klaidas, ir už jas mokame. Esame šiek tiek per daug neturtingi, kad galėtume sau leisti tokius dalykus. Dar esame nepasiekę tokio bendrojo vidaus produkto, kad galėtume sau leisti 40 mln. eurų klaidas“, - kalbėjo pašnekovė.
Receptas nuo pinigų švaistymo
Paklausta, kokios priemonės padėtų išvengti panašių klaidų, D. Vilytė vienareikšmiškai teigia –profesionalumas. Lietuvoje užsiregistravo 8 tūkst. perkančiųjų organizacijų, pusė jų – aktyvios. Nenuostabu, kad neįmanoma apmokyti šių žmonių dirbti profesionaliai, todėl verta susimąstyti apie mažesnį tokių organizacijų skaičių.
„Austrai sukūrė tokią centralizuotą instituciją. Jie sakė, mes darbuotojams mokame trupučiuką daugiau, žmonės brangina savo darbo vietą, bet jie yra profesionalai. Jie samdo žmones, išmanančius, pavyzdžiui, medicininę įrangą. Jie žino gamintojus, specifikacijas, poreikius, kaip tas veikia. Aišku, tada techninės specifikacijos ir kvalifikaciniai reikalavimai yra adekvatūs ir šitoje vietoje yra mažiau bėdų, kad nusipirks ne tai, ką reikia, su korupciniais dalykais“, - užsienio patirtimi dalinosi D. Vilytė.
Tačiau 4 tūkst. Lietuvoje aktyviai veikiantiems pirkėjams universiteto neįsteigsime, mano D. Vilytė, todėl, matyt, geriausia būtų išgryninti konkrečiais sritis ir ruošti specialistus pagal jas.
