Kitąmet Lietuvos ambasadose Maskvoje ir Almatoje gali pradėti dirbti specialūs atašė, kurių pagrindinė užduotis - rūpintis lietuvių kapavietėmis Rusijoje bei Kazachstane.
Naujų kol kas dviejų etatų kūrimą inicijuoja Užsienio reikalų ministerija (URM). Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) antradienį šiai idėjai pritarė.
Pasak URK nario Vaclavo Stankevičiaus, komitetas Vyriausybei siųs prašymą kitų metų biudžete numatyti lėšų tokioms pareigybėms įkurti.
„Gal tai ir ne toks didelis žingsnis į priekį, bet, kai bus atsakingi pareigūnai Rusijoje ir Kazachstane, kur daug yra mūsų kapaviečių, manau reikalai pajudės, - antradienį žurnalistams sakė Seimo narys. - Tikimės, kad pareigūnai, dirbdami kasdieninį darbą, galėtų domėtis kapaviečių tvarkymo klausimais, rūpintis mūsų piliečių atvažiavimu į tas vietas“.
URK nuomone, du specialūs atašė ambasadose galėtų pradėti dirbti nelaukiant, kol Lietuva ir Rusija pasirašys specialų susitarimą dėl kapų priežiūros.
Susitarimo projektas derinamas jau daugiau nei penkmetį, tačiau kol kas nei specialios komisijos nariai, nei politikai nesiryžta prognozuoti, kada susitarimas galėtų būti pasirašytas.
Vieno iš komisijos nario, Kultūros ministerijos sekretoriaus Juozo Širvinsko teigimu, gegužę Rusijos atstovai pasiūlė naują susitarimo variantą. „Vienas iš jų pasiūlymų mūsų komisijai nebuvo priimtinas, - antradienį po URK posėdžio sakė J.Širvinskas. - Jeigu mums reikėtų perlaidoti palaikus, pakeisti atskirų kapų ar kapinių vietas, negalėtume to daryti tik informuodami ar konsultuodamiesi, o reikėtų suderinti su Rusijos puse. Tai mums nebuvo priimtina“.
Anot ministerijos sekretoriaus, Lietuvos ir Rusijos susitarime dėl kapinių priežiūros turėtų būti numatyta, kad šiose valstybėse esančios kapavietes privalu suregistruoti, pažymėti, nustatyti kapinių teritorijų ribas ir jas fiksuoti. Dokumente būtų numatyta ir kas tuos darbus atliks.
„Jiems (Rusijai) paprasčiau - nes viskas žinoma, sužymėta. Mums sudėtingiau. Rusijoje, Kazachstane yra daug represijų aukų kapų. Jie turi būti suregistruoti, pažymėti“, - sakė J.Širvinskas.
V.Stankevičiaus teigimu, derybas su Rusija apsunkina ir tai, kad abi šalys skirtingai supranta tam tikras sąvokas. „Mes skirtingai suprantame, kas yra politinis kalinys, represuotas asmuo. Kada kalbame apie masinius trėmimus, kai naudojame sąvoką masiškai represuoti piliečiai, jie supranta šiek tiek skirtingai, dėl to sunku susitarti“, - sakė URK narys.
Jis pabrėžė, kas sutvarkyti tautiečių kapus užsienyje - Lietuvos garbės reikalas.
Rusijoje ir Kazachstane daugiausia palaidoti iš Lietuvos ištremti žmonės arba tų šalių lageriuose kalėję politiniai kaliniai.
Skaičiuojama, kad sovietų valdžia iš Lietuvos ištrėmė apie 150 tūkst. žmonių. Nemažai jų žuvo pakeliui į tremtį arba mirė ten.
Daugelio represijų aukų kapavietės buvusiose SSRS šalyse yra apleistos.
