Sostinėje įsikūrusi buhalterines paslaugas teikianti įmonė „Robolabs“ savo pavadinimą registravo prieš 5-erius metus. Nors tokio pavadinimo užsienio kalba tada neleido rinktis kalbininkai, verslas pasinaudojo įstatymų spraga: įmonės pavadinimą registravo per notarą.
„Turime intencijų plėstis į užsienį ir labai svarbu, kad tas pavadinimas būtų priimtinas užsienio šalims. Kelias labai paprastas. Vienas kelias – elektroniškai, tada yra prievolė tikrinti pavadinimą su Valstybine lietuvių kalbos komisija, o yra kitas kelias per notarą, ir pas notarą nėra prievolės tikrinti. Jeigu nori angliško pavadinimo, eini per notarą ir viskas. Tai kainuoja truputį daugiau, trunka truputį ilgiau, bet yra visiškai paprastas kelias“, – sako „Robolabs“ bendrasavininkas Deividas Tumas.
Tai ne vienintelis būdas, kaip verslas apeina tvarką ir užregistruoja anglišką pavadinimą. Dalis verslo specialiai steigia įmones užsienyje ir po to kuria lietuviškus jų filialus.
„Užsienyje registruoti juridiniai asmenys įteisindavo arba rezervuodavo anglų kalba pavadinimą Lietuvoje, o paskui perleisdavo lietuviškam juridiniam asmeniui. Tai kainuodavo papildomas išlaidas, kurias neaišku kodėl turėdavai patirti. Kažkas tų schemų autoriai užsidirbdavo, verslas turėjo bent galimybę anglų kalba registruoti pavadinimą“, – pasakoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Nuo 2020-ųjų sausio registruojant įmonę privalomos valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertizės buvo atsisakyta, tačiau kita institucija, Valstybinė kalbos inspekcija iki šiol turi teisę prašyti verslo pakoreguoti pavadinimus.
„Mes reaguojame į tuos pavadinimus, kur visiškai neatleistinos rašybos klaidos, nei į tvorą, nei į mietą, ten kur pradinių klasių mokinys klaidų nepadarytų. Grūzas su u trumpąja, žodžiai vienas paskui kitą eina, antena su dviem e ir panašiai“, – teigia Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka.
Valstybinė kalbos inspekcija šiuo metu registruojamų angliškų įmonių pavadinimų netaiso.
„Į ką noriu atkreipti dėmesį, Civilinis kodeksas imperatyviai nedraudžia užsienietiškų pavadinimų, nedraudžia ir angliškų pavadinimų. Čia yra interpretacijos dalykas, kad tai yra draudžiama“, – sako A. Valotka.
Tačiau Vyriausybei tokio Valstybinės kalbos inspekcijos Civilinio kodekso išaiškinimo neužtenka. Ministrų kabinetas pritarė jo pakeitimams, kurie verslui suteikia daugiau laisvės registruojant pavadinimus.
„Mes žinome, kad virš 5000 įmonių jau turi anglų kalba, ar užsienio kalba pavadinimus. Tai reiškia, kad jos apeina sistemą per notarus arba yra susijusios su užsienio bendrovėmis, vadinasi, mes galim apie dar kelis kartus didesnius skaičius kalbėti. Pritariu, kad reikia saugoti lietuvių kalbą, bet tikrai ne tokiais represiniais būdais“, – pasakoja ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Čia yra kalba pirmiausia apie tuos verslus, kurie eina į užsienio rinkas, apie tuos verslus, kurie nori būti tarptautiniai. Jie gali registruoti juridinį asmenį Estijoje ir mokėti ten mokesčius“, – teigia A. Romanovskis.
„Stikliai yra toks restoranas, kiek jiems, per 30-imt metų verslą sustabdė, kad tai lietuviškas pavadinimas. Švenčionių vaistažolės 30-imt metų, kiek sustabdė? Rokiškio sūris, ar jie tikrai nepajėgia eksportuoti savo produkcijos? Gal ponia Armonaitė yra girdėjusi vieną įmonę, Vilniaus prekyba. Tegul pakalusia pono Numavičiaus ir kitų, ar iš tikrųjų tas įmonės pavadinimo registravimas buvo žlugdantis faktorius“, – kalbėjo A. Valotka.
Valstybinė kalbos inspekcija įsitikinusi: toks Civilinio kodekso pakeitimas skatina verslą nusisukti nuo lietuvių kalbos.
„Ir čia kalba eina ne tik apie angliškus, neangliškus. Visokios kombinacijos, deriniai ir panašiai. Tarkim, Jūs sugalvojate pavadinti įmonę „juodas“, vietoj o raidės įrašote nulį ir turės priimti tokį registravimą, kadangi tai yra galima kombinacija“, – sako A. Valotka.
Įmonių pavadinimai plačiai naudojami ir matomi. Prieš paprastesnį angliškų pavadinimų įteisinimą nusiteikę kalbos specialistai tikina, kad kuo daugiau lietuviškų užrašų, tuo tauta vieningesnė.
„Pasižiūrime į kalbinį kraštovaizdį, aplink kas užrašyta, gali pasijusti ir ne visai Lietuvoje. Stengiamasi pavadinti tokiais pavadinimais, kur garantuoju, kad niekas jų nežino, ką jie reiškia. Vis orientuojasi, kad ateis užsienio svečiai, ko jie ten tų barščių eis“, – pasakoja Humanitarinių mokslų daktarė Laima Kalėdienė.
„Įmonės pavadinimas paplinta gana plačiai, eina į iškabas, eina į dokumentus. Valstybinė kalba vienija šalies piliečius ir jos turi būti kiek galima daugiau. Vis tiek iki šiol buvo suvokiama, kad nelietuviški pavadinimai nėra geras dalykas, gyvename Lietuvoje. Dabar, kai teisės aktai bus dar akcentuota, nutiks tai, dėl ko perspėjo Vyriausybės teisės grupė. Bus motyvacija dar stumti lietuvių kalbą į šoną“, – teigia A. Valotka.
„Yra varteliai, o nėra tvoros ir saugomas darželis lietuvių kalbos“, – kalbėjo D. Tumas.
Vyriausybės siūlomos pataisos nėra galutinės, jas dar turės priimti Seimas.
