Lietuvių kalbai gresia puskalbės statusas - tokia išvada kalbos puoselėtojams peršasi panagrinėjus įvairių interneto svetainių komentarų ar atsiliepimų skilčių, taip pat - elektroninių laiškų ar trumpųjų SMS žinučių turinį, rašo šeštadienį "Vakarų ekspresas".
Nors šalies Konstitucijoje parašyta, kad valstybinė kalba - lietuvių kalba, informacinių technologijų suteiktos naujos bendravimo formos su dar XVI amžiaus viduryje Martyno Mažvydo padėtais rašytinės kalbos pamatais nebeturi nieko bendra.
Lingvistai išskiria ne vieną lietuvių kalbos darkymo elektroninėje erdvėje būdą. Pavyzdžiui, vartojami anglų kalbos žodžių trumpiniai, prilipdant jiems lietuviškas galūnes, lietuviškos raidės žodžiuose keičiamos svetimų kalbų raidėmis, iškraipoma dvibalsių rašyba, pamirštama apie nosines raides (pvz. wabalas, textas, pujkiai, geraj ir t.t.).
Visuomenė bendravimui informacinių technologijų pagalba pasitelkia anglicizmus, kalbininkams kliūva ir nūdien itin populiarios žargonybės bei įmantrybės (pvz. "fainai", "labutizzzz, podruzke", "ikiukas, biče"), pagaliau tai, kad emocijos perteikiamos jau ne žodžiais, o kompiuteriniais simboliais.
Apeliuoja į savigarbą
Lingvistai pastebi, kad įvairios įmantrybės rašyboje, palyginti su taisyklinga lietuvių kalba, reikalauja mažesnių laiko sąnaudų. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis, kodėl lietuvių kalba elektroninėje erdvėje nūdien merdi.
Lietuvių kalbos mokytojas, lietuvių kalbos vadovėlio internete "Gerbkime žodį" autorius Algimantas Urbonavičius sako, jog svarbiausia priežastis - tautinės savigarbos stoka: "Gal kam gėda būti lietuviais?"
Jis išskyrė ir visuomenės abejingumą kalbos kultūrai, humanitarinių disciplinų nuvertinimą, galimybę bendrauti internete anonimiškai bei vyraujančią madą bendrauti žargonu.
Lietuvos kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vadovės Loretos Vaicekauskienės teigimu, gimtosios kalbos rašybos problemos ir gramatikos taisyklių nepaisymas bet kokioje elektroninėje erdvėje yra akivaizdūs.
"Suprantama, kad nerašyti nosinių raidžių ar vietoje dviejų lietuviškų raidžių parašyti taip pat skambančią svetimos kalbos raidę yra greičiau ir paprasčiau, bet ar gražiau? O vizualumas yra itin svarbus vaikams ir paaugliams, kurie, panašu, gali greitai pamiršti, kaip atrodo taisyklingai lietuviškai parašytas sakinys", - "Vakarų ekspresui" sakė L. Vaicekauskienė.
Anot jos, būtent jaunimui priklauso lietuvių kalbos darkymo laurai, tačiau naujoji Lietuvos karta šiuo požiūriu nesiskiria nuo bendraamžių, gyvenančių kitose šalyse.
"Pavyzdžiui, anglicizmų paplitimas vadinamas socialiniu-psichologiniu jaunimo reiškiniu, tai tiesiog mada, saviraiškos forma. Apie tai byloja sociologiniai tyrimai, kuriuose taip pat pabrėžiamas šio reiškinio neilgaamžiškumas. Tyrimai rodo, kad vos tik jaunuolis išauga iš maištingos paauglystės, baigia mokslus vidurinėje mokykloje ir pradeda studijuoti, keičiasi ne tik jo aprangos, bet ir kalbėsenos stilius", - sakė instituto atstovė.
Noras išsiskirti
Kalbininkai jaučiasi esą bejėgiai ir prieš buitinės ar vadinamosios gatvės kalbos įsiveržimą į viešąją rašomąją kalbą. Nors tai - neskoninga ir negražu, tačiau kalbininkai teigia negalį būti visų žmonių kalbos inspektoriais.
"Viskas priklauso nuo žmogaus. Jeigu jis nori kalbėti ir rašyti netaisyklingai, gal jis tiesiog nori išsiskirti arba bando išvengti nepatogumų? Juk negalime nuneigti, kad mūsų šalyje elektroninės sistemos vis dar nėra sutvarkytos. Jeigu aš kažkam siunčiu elektroninį laišką, o jo gavėjo kompiuteris neatpažįsta lietuviškų raidžių ir rodo tik neaiškius simbolius, tai kitą kartą sąmoningai keisiu rašymo stilių", - dalijosi mintimis L. Vaicekauskienė.
Savo ruožtu A. Urbonavičius pripažįsta, kad, nors ir labai sunku kontroliuoti kalbą elektroninėje erdvėje, netolimoje ateityje laukiama teigiamų pokyčių.
"Valstybinė kalbos inspekcija žada steigti inspektorių etatus - jie tikrintų lankomiausių svetainių internete kalbą ir įspėtų ar padėtų ištaisyti aptiktas klaidas. Arba net uždraustų tokias svetaines. Nors įstatymais ir draudimais žmonių nepriversime elektroninėje erdvėje bendrauti kultūringai", - sakė jis.
Mūsų šalyje Vyriausybė patvirtino keturias valstybinės kalbos plėtrą skatinančias programas. Tarp jų - ir Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2002-2006 metams programa.
Natalija MOGUČAJA
