Tai jau antras Vartojimo kredito įstatymo pataisų projektas Seime. Anksčiau pataisas teikė parlamentarė Birutė Vėsaitė. Jos siūlymus Seimo Europos teisės komitetas pripažino galimai prieštaraujančiais Konstitucijai ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktams.
Vartojimo kreditų įstatymo pakeitimus rengia ir Seime sudaryta darbo grupė. Pagrindinis pataisų teikėjų motyvas – lietuviai beviltiškai klimpsta į skolas. Tačiau Europos Sąjungos (ES) tyrimai rodo, kad lietuviai apskritai yra mažiausiai įsiskolinę iš visų ES šalių. Tai lėmė konservatyvus lietuvių požiūris į pinigų skolinimąsi ir vieni griežčiausių įstatymų, ribojančių vartojimo kreditų išdavimą, visoje Bendrijoje. Pagal turimų vartojimo kreditų, tenkančių vienam asmeniui, rodiklį Lietuva yra paskutinė iš 28 ES šalių, ženkliai atsiliekanti ir nuo Latvijos, ir nuo Estijos.
„Lietuva buvo viena pirmųjų ir bene griežčiausiai apribojusių smulkiųjų vartojimo kreditų teikimą Europos Sąjungoje. Tai lėmė, kad šiame sektoriuje nebuvo stichiškos plėtros ir pagal šias paslaugas Lietuva gerokai atsilieka nuo kone visų ES šalių. Viena vertus, vartotojai yra apsaugoti, kad neprisiimtų nepakeliamų įsipareigojimų, bet kita vertus, tie, kurie neatitinka griežtų reikalavimų, atsiduria finansavimo užribyje“, – sako 11 atsakingai skolinančių bendrovių vienijančios Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas.
Lietuviai – mažiausiai įsiskolinę
Remiantis Prancūzijos banko „Credit Agricole“ rengiama kasmetine Europos vartojimo kreditų rinkos apžvalga, vienam Lietuvos gyventojui 2012 metais teko 186 eurai neapmokėtų vartojimo kreditų. Palyginti, Latvijoje bene dvigubai daugiau – 357 eurai, Estijoje 471 euras, o Europos Sąjungos vidurkis - 2094 eurai.
Panašūs duomenys pateikiami ir naujausioje ES užsakymu atliktoje vartojimo kreditų rinkos studijoje. ES dokumente teigiama, kad vienam Lietuvos gyventojui teko 212 eurų vartojimo kreditų. Palyginti, Latvijoje – 392 eurai, Estijoje – 435 eurai, Lenkijoje – 913 eurų, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje – 3951 euras, Airijoje - 3627 eurai.
Iki 2008 m. finansų krizės visoje ES vartojimo kreditų rinka augo. 2008-2009 m. šis augimas reikšmingai sulėtėjo, o po 2009 metų vartojimo kredito apimtys vienam asmeniui pradėjo mažėti. Tikėtina, kad šį sumažėjimą sąlygojo finansinė krizė, netikrumas dėl finansinių šaltinių ateityje bei sugriežtėję vartojimo kreditų teikėjų skolinimo kriterijai.
Šis mažėjimas buvo ypač ženklus Lietuvoje, kur nuo 2008-ųjų, kai ekonomika buvo pasiekusi piką, iki 2012 metų Lietuvos gyventojų įsiskolinimas, „Credit Agricole“ tyrimo duomenimis, sumažėjo beveik per pusę – 48 proc. Pavyzdžiui, tuo laikotarpiu slovakai savo įsiskolinimus padidino 36 proc., švedai – 15 proc., suomiai – 10 proc.
Diskusijos – visoje ES
Diskusijos dėl smulkiųjų vartojimo kreditų kyla ne vienoje Europos Sąjungos šalyje. Europos Komisijos užsakymu bendrovės „Civic Consulting“ 2012 metais atliktame tyrime nustatyta, kad neatsakingas skolinimas nėra pagrindinė įsiskolinimo priežastis ES.
Pagrindinė įsiskolinimo priežastis – makro-ekonominiai faktoriai, iš kurių reikšmingiausias yra nedarbas. Taip pat svarbi priežastis yra pajamų sumažėjimas ar netekimas dėl ligos, skyrybų, šeimos nario mirties.
Siekdama užtikrinti, kad finansavimo paslaugos ES teikiamos atsakingai Europos Komisija (EK) priėmė direktyvą dėl vartojimo kredito sutarčių įgyvendinimo, kurioje įtvirtintos pagrindinės vartojimo kreditų reguliavimo nuostatos. Šią direktyvą ES šalys privalėjo perkelti į savo teisę, tačiau Lietuva tai padarė netinkamai, įtvirtindama perteklinius reikalavimus ir ribojimus vartojimo kreditų teikėjams.
Kreditų išdavimas mažėjo
Remiantis Lietuvos banko Vartojimo kreditų rinkos apžvalga 2014 m., šalyje iš viso suteikta 706 tūkst. mažųjų vartojimo kreditų – tai 90 tūkst. mažiau nei 2012-aisiais, kai buvo suteikta 796 tūkst. smulkiųjų vartojimo kreditų. Tokį nuosmukį lėmė 2013-aisiais įsigaliojęs griežtesnis bendrosios vartojimo kredito kainos metinės normos (BVKKMN) ribojimas, nustatęs 200 proc. palūkanų lubas, ir Lietuvos banko Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai, pagal kuriuos visos asmens įmokos visiems finansiniams įsipareigojimams dengti negali viršyti 40 proc. jo pajamų.
Šios reguliavimo iniciatyvos vartojimo kreditų rinką sumažino trečdaliu. Palyginti, 2013 metų I ketvirtį buvo išduoti beveik 230 tūkst. smulkių (iki 290 eurų) vartojimo kreditų, o tų pačių metų III ketvirtį, rinkos dalyviams ėmus taikyti naujus Lietuvos banko reikalavimus, kreditų išdavimas smuko kone trečdaliu – iki 166 tūkst.
Smulkios paskolos nyksta
„Sugriežtintas reguliavimas vienu mostu nubraukė trečdalį smulkiųjų vartojimo kreditų įmonių klientų. Dėl BVKKMN apribojimo išnyko itin mažos – 15 eurų (apie 50 litų) paskolos labai trumpam – savaitės – laikotarpiui. Kliento mokumo vertinimo, kredito administravimo ir kitos sąnaudos viršijo maksimalią kredito kainą, todėl tokius kreditus teikti pasidarė nuostolinga.
Nemaža dalis kredito prašančių asmenų neatitiko atsakingo skolinimo nuostatų, nes jų paskolos grąžinimo įmokos viršytų atsakingojo skolinimo nuostatuose įtvirtintą 40 proc. taisyklę, nors tokia reguliavimo nuostata vartojimo kreditams netaikoma daugiau nė vienoje pasaulio šalyje – ji realiai skirta ilgametėms būsto paskoloms“, – teigė bendrovės „4finance“ vadovas Gediminas Velička.
Smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių skaičius 2014 m. sumažėjo iki 33, palyginti su 39 įmonėmis 2013 m.
„Dabar problemos mastas atrodo kiek mažesnis nei prieš pora metų, bet ji vis tiek yra ir leidžia daryti vieną ir tą pačią išvadą – tikrai toli gražu ne kiekvienas žmogus, kuris ryžtasi pasiimti vartojimo kreditą, ypač greitąjį kreditą, apgalvoja tokio sprendimo pasekmes, apgalvoja savo galimybes tikrai grąžinti pasiskolintą sumą ir grąžinti su paskola susijusius mokesčius“, - „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, pernai, palyginti su ankstesniais metais, 13 proc. daugiau suteikta didesnių nei 290 eurų vartojimo kreditų. Pagal susieto vartojimo sutartis suteiktų kreditų skaičius išaugo beveik 12 proc. Tuo tarpu smulkiųjų vartojimo kreditų pernai suteikta beveik 10 proc. mažiau. Lietuvos bankas pastebi, kad jeigu tendencijos nesikeis, didesnieji kreditai populiarumu pralenks smulkiuosius kreditus. Įvertina alternatyvas
„Credit Agricole“ tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje vartojimo kreditai sudarė vos 3 proc. visų namų ūkio išlaidų. Latvijos ir Estijos gyventojai lietuvius pagal šį rodiklį lenkė dvigubai, o Europos Sąjungos vidurkis – daugiau nei 14 proc. Arti šio vidurkio tokios šalys kaip Lenkija, Čekija, Vokietija, Bulgarija, Rumunija.
Tai atskleidžia gana konservatyvų Lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi. Šių metų pradžioje atliktos internetinės apklausos duomenimis, prireikus 300 eurų daugiausiai gyventojų – 80 proc. – pinigų skolintųsi iš šeimos narių, beveik 50 proc. mėgintų laimę prašydami pinigų iš draugų.
Gerokai mažiau – penktadalis žmonių – imtų vartojimo kreditą iš banko, o šeštadalis – iš smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovių. Kitas alternatyvas rinktųsi dar mažiau gyventojų.
