„Idea Group“ atliktas tyrimas 2015 metų vasarį ir 2016 metų vasarį, kuomet iš viso buvo apklausta 22107 respondentų, iš jų 955 iš Lietuvos, atskleidė gyventojų finansinius lūkesčius ir įpročius.
„Idea Group“ rinkos analitikas–ekspertas Andrius Grigorjevas komentuoja, kad pagrindinis aspektas, rodantis, kad lietuviai pereina iš pasyvaus į aktyvų ekonominį mąstymą, yra požiūris į ateities ekonominę padėtį ir situaciją.
„Daugelis lietuvių galvoja, kad ateityje jiems teks gyventi mažesnio ekonominio augimo sąlygomis. Tai reiškia, kad reikės išmokti gyventi su mažiau pinigų, geriau juos panaudojant ir nesitikint pagalbos ar paramos iš šalies. Taip pat tikėtina, kad investavimas ateityje taps vis populiaresnis, nes dalyvavimas tokioje finansinėje veikloje rodys išprusimą ir kompetencijas bei bus suvokiamas kaip esminis būdas užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę“, – apie tyrimo rezultatus kalba analitikas.
Pasak jo, ekonominio lietuvių mąstymo pasikeitimas atsispindi ir požiūryje į edukaciją – tarp tradicinių mokyklos temų norima matyti ir verslo bei verslumo mokymus, taip pat auga technologinio išsilavinimo poreikis.
„Šie pokyčiai rodo lietuvių mąstymo pasikeitimą – mes pereiname nuo pasyvios status quo būsenos, kurioje tikimės išorinės pagalbos, prie aktyvaus mąstymo, kaip sau ir ateinančioms kartoms užsitikrinti finansinį stabilumą“, – vertina A. Grigorjevas.
Mažėja neracionalių pirkinių poreikis
Įvertindami savo finansines galimybes ir pajėgumus grąžinti prisiimtus įsipareigojimus, alternatyvių finansinių įmonių atstovai pastebi, kad gyventojai įsigyja vis mažiau keistų ir ne praktiškų pirkinių.
„Provident Finansai“ Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Laura Ligutė pasakoja, kad dabar dažniausiai paskolas klientai ima būtiniausiems poreikiams tenkinti: gydymo išlaidoms padengti, automobilio remontui, būsto atnaujinimui.
„Būna ir įvairesnių užklausų, kai asmuo prašo kredito įdomesniam daiktui įsigyti: veisliniam šuniui, sužadėtuvių žiedui, arba skolinasi švenčių organizavimui. Vienas iš įdomesnių atvejų, kai asmuo ėmė paskolą, kurią skyrė paramai“, – išskirtinius atvejus įvardija L. Ligutė.
Greitųjų kreditų panaudojimą skubioms medicininėms reikmėms įvardija ir „Eurocredit“ direktorius Šarūnas Mažeika, pasakodamas įdomesnį atvejį, kuomet kreditą ėmė savivaldybės darbuotoja odontologijos paslaugoms.
„Dirba su žmonėmis ir staigiai prireikė. Žmonės būna nežino kada atlyginimą gaus, o medicininės pagalbos prireikia dabar“, – sako Š. Mažeika. „BnP Finance“ direktorius Viktoras Daukšas taip pat pabrėžia, kad dabar žmonės daugiausia skolinasi vartojimui, namų remontui ar automobiliui įsigyti, o vasarą padaugėja skolinimosi atostogoms.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas teigia, kad nuo 2013 metų pabaigos vis mažiau žmonių ima kreditus šventėms surengti ar kitiems ne praktiškiems pirkiniams įsigyti. Jo nuomone, tam turėjo įtakos didesnis klientų informavimas.
„Šiandien gal atšventei, bet rytoj gali laukti sunkus pošventinis laikotarpis ir paskolos gražinimas užsitęsti. Tikėtina, kad ir komercinių bankų sektoriuje imama vis mažiau vartojimo kreditų neinvestuojant į ateitį. Žmonės vis realistiškiau pradeda suprasti, kad paskolos ir kreditai turi būti grąžinami. Tačiau valstybė prie vartotojų finansinio švietimo galėtų prisidėti daug daugiau. Mes šviečiame gyventojus sava iniciatyva, tačiau iš valstybės pusės į mus žiūrima labai įtariai. Neva kaip gali verslas būti suinteresuotas, kad jų vartotojai būtų raštingi. Mes kaip tik esame suinteresuoti, kad vartotojai suprastų ką daro. Su adekvačiu klientu yra lengviau nei su neadekvačiu“, – pasakoja LSVKA prezidentas.
Jis taip pat prideda, kad žinoma žmogus imdamas kreditą gali deklaruoti ir vieną paskirtį, o iš tiesų panaudoti kitur. Tačiau neabejojama tuo, kad sugriežtinus kreditų išdavimo taisykles, žmonės pradėjo imti didesnes sumas.
Analitikas: bankai įgaus vis didesnį vaidmenį
Nors sparčiai populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos ir kitos alternatyvaus finansavimo įmonės, Lietuvoje finansinių technologijų revoliucija neįvyko tokiu mastu kaip užsienyje ir daugelio vartotojų buvo iš vis nepastebėta.
„Atsiradę pervedimų ir tarpusavio skolinimosi (peer 2 peer) platformų prekių ženklai nebuvo suvokti kaip vieno bendro judėjimo dalyviai. Tuo tarpu bankai pradėjo inovuoti pervedimų, programėlių, naudingo turinio srityse ir panašu, kad per ateinančius du metus šių dviejų aspektų derinys padės susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą banko vaidmeniu ateities pasaulyje. Pirmiausiai tai po truputį sugrįžtantis suvokimas, kad vienoje vietoje sutelkti finansiniai produktai gali būti naudingi ir, kad bankas gali elgtis kaip svarbiausias gyvenime finansinis partneris“, – sako A. Grigorjevas.
Analizuojant apklausų rezultatus, ekspertas išskiria, kad per artimiausius kelerius metus taip pat stiprės įsitikinimas, kad vis dėlto bankai padeda sutaupyti ir tvarkyti finansinį gyvenimą, o ne kainuoja vartotojams daugiau pinigų. Per porą metų taip manančių vartotojų skaičius Lietuvoje gali priartėti prie 50 proc., prognozuoja jis.
Tačiau žvelgiant į pasaulines tendencijas pabrėžiama, kad lietuviai eina priešingu keliu nei kitų šalių gyventojai. Mat užuot bankams varžiusis tik su kitais toje pačioje rinkoje veikiančiais bankais, dabar tenka konkuruoti su daugybe naujų prekių ženklų kiekvienoje savo siūlomų finansinių produktų kategorijoje. Tarptautinės rinkos vartotojai ima bankus vertinti kaip prekės ženklus.
„Vartotojai, tarptautinėje rinkoje staiga gavę pasirinkimą iš daugybės prekių ženklų kiekvieno finansinio produkto kategorijoje, nustojo banką vertinti kaip esminį finansinį partnerį ir vieną vietą, kur išpildomi jo visi finansiniai poreikiai. Banko paslauga tapo tik vienu iš prekių ženklų, kurie kovoja dėl vartotojo dėmesio. O Lietuvoje bankai po truputį atgauna savo visuomeninį vaidmenį ir integralumą“, – komentuoja A. Grigorjevas.
