Nors Seime yra siūlymų nuo kitų metų suteikti 2 dienomis ilgesnes atostogas, yra manančių, kad to nereikia – atostogų lietuviams esą užtenka, mat turi daug šventinių dienų bei mamadienių.
Vis tik kiti vardija poilsio trūkumo keliamas problemas. Ir išties – kol Europoje kasmetinių atostogų vidurkis yra daugiau nei 21 darbo diena, o kiti atostogauja net ir 25 dienas per metus, lietuviai neretai esą pervargsta nuo darbo krūvio ir neišdirba iki pensijos.
Kiek ilsisi lietuviai ir kiti Europos gyventojai?
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for economic co–operation and development) duomenimis, kasmetinių atostogų vidurkis Europoje yra 21,2 dienos.
Daugiausia jų Europoje turi Švedijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Danijos ir Austrijos gyventojai, t. y. 25 dienas.
Virš 20 dienų kasmet atostogauja žmonės Maltoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Norvegijoje.
Mažiausiai atostogų turi Turkijos gyventojai – 14 dienų per metus. Visos kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, turi po 20 dienų kasmetinių atostogų.
Vis tik šventinių dienų, per kurias taip pat nereikia dirbti, daugiausia turi kaimyninė Latvija ir Slovakija, t. y. 15 per metus. Nuo jų neatsilieka ir 14 nedarbo dienų turinti Lietuva, kai Europos vidurkis yra 11,7 dienos.
Daugiau kaip 10 šventinių dienų kasmet turi mažiausiai atostogų gaunantys Turkijos piliečiai (14 d.), taip pat Lenkija, Estija, Kipras, Ispanija, Malta, Čekija, Austrija ir kt.
Mažiausiai laisvadienių švenčių progomis turi Graikija (6 d.), Jungtinė Karalystė (8 d.), o 9 šventines dienas turi Danija, Šveicarija, Nyderlandai, Airija ir Vokietija.
Taigi bendrai, sudėjus kasmetinių atostogų ir šventines dienas, daugiausia nuo darbo ilsisi Austrijos ir Maltos (38 d.), Prancūzijos ir Ispanijos (36 d.) gyventojai.
Nuo jų neatsilieka ir Latvija bei Lietuva, iš viso turinčios atitinkamai po 35 ir 34 laisvas dienas.
Graikijos gyventojai jų bendrai turi mažiausiai, t. y. 26 d. Po jos seka Turkija ir Jungtinė Karalystė (28 d.), Šveicarija, Nyderlandai, Airija ir Vokietija (29 d.).
Tuo metu bendras kasmetinių atostogų ir šventinių dienų vidurkis Europoje yra 32,9 d.
Vis tik reikia nepamiršti, kad dalis šventinių dienų kasmet sutampa su savaitgaliais, tad laisvadienių, priklausomai nuo metų, realiai būna mažiau.
Daug šventinių dienų, tad atostogų – pakanka?
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentės Aurelijos Maldutytės nuomone, atostogų lietuviai turi pakankamai:
„20 darbo dienų yra beveik mėnuo per metus. Kai kurios įmonės, norėdamos atsidėkoti darbuotojams už jų lojalumą, suteikia papildomų atostogų dienų.“
Ji atkreipė dėmesį, kad mes taip pat turime 13 valstybinių švenčių dienų, kurių dalis kartais sutampa su savaitgaliais. Todėl šiemet iš jų yra 11 darbo dienų kada nedirbame, o poilsiaujame.
„O, jei auginate vaikus iki 12 metų, dar turite mamadienius ir tėvadienius nuo 4 iki 24 darbo dienų per metus, ko neturi nei viena Europos šalis“, – pabrėžė pašnekovė.
Asociacijos prezidentės nuomone, kiek ir kaip atostogauti, yra labai individualus pasirinkimas.
Ji paminėjo, kad net mokslininkai neturi vieningo atsakymo, kokios trukmės atostogos užtikrina kokybišką poilsį:
„Kai kurie mini, kad 8 dienos yra optimalus atostogų laikas, kiti gi sako, kad reikia mažiausiai 2–3 savaičių.“
Atostogas reikia ilginti
Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė ir Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatė į seimą Inga Ruginienė laikosi kitos nuomonės.
Ji akcentavo, kad 20 d. d. yra Europos minimumas, nuo kurio kitos ES šalys jau seniai nuėjo ir įvedė 22, 24 ar net 26 d. d. kasmetines atostogas.
„Aplink tik girdime kalbas apie tai, kad atostogų yra per daug, šventinių dienų – per daug. Ačiū dievui, kad niekas nedrįsta tų šventinių dienų naikinti.
Mes neįvertiname to, kad ir mūsų darbo krūvis dideliu tempu intensyvėja, nes darbo rinka siaurėja, joje mažėja žmonių“, – komentavo pašnekovė.
Jos vertinimu, atostogos galiausiai vis tiek ilgės, mat vis dažniau yra kalbama ir apie 4 dienų darbo savaitę, vis daugiau darboviečių imasi šios iniciatyvos:
„Džiugina stebėti, kad kai kur kolektyvinėse darbo sutartyse netgi susitariama dėl papildomų atostogų skaičiaus.“
Geriau gautų pinigų, nei atostogautų
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipė dėmesį, kad neišnaudotos kasmetinės atostogos persikelia į kitus darbo metus, tačiau, praėjus 3 metams, išnyksta.
Inspekcija paminėjo, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija yra draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį.
Vis tik A. Maldutytė pastebi, kad yra darbuotojų, linkusių kaupti atostogas, tad tenka juos įkalbinėti jomis pasinaudoti.
Ji užsiminė, kad darbuotojai daug mieliau rinktųsi kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nei pačias atostogas, tačiau tai Lietuvoje nėra leidžiama.
„Tokia galimybė kai kuriose kitose Europos šalyse yra. Greitai besikeičiančiame pasaulyje darbuotojai nori vis daugiau lankstumo: darbo iš jų pasirinktinos vietos, lankstaus darbo rėžimo, kartais ir darbo ne visą darbo dieną.
Svarbu, kad norai atitiktų galimybes – pagal tai rinktis ir specialybę, darbo pobūdį, o gal net persikvalifikuoti, jei netenkina esama padėtis“, – patarė LĮĮA prezidentė.
Anot jos, svarbu atsiminti, kad viena atostogų dalis turi būti bent 10 nepertraukiamų darbo dienų, todėl svarbu planuotis ir derinti su darbdaviu iš anksto abiem pusėms tinkamiausią atostogų laiką.
Nenorint prarasti darbuotojų, reikia leisti jiems pailsėti
Profsąjungų atstovė akcentavo visoje Europoje senėjančią visuomenę, dėl ko didžiausias darbdavių interesas turėtų būti išlaikyti darbuotoją iki pensijos sveiką ir galintį dirbti.
„Nieko nėra baisiau, kaip stebėti, kad šiandien žmonės, kuriems yra 50 ar daugiau metų, jau yra visiškai praradę sveikatą ir nebegali dirbti savo įprasto darbo.
Tada jie turi rinktis: arba ieškoti lengvesnių, tokiai sveikatai tinkamų darbų, kurių rinkoje yra labai mažai, arba eiti pašalpų keliu“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Jos vertinimu, tam, kad vyresni asmenys galėtų dirbti, o ne kristi iš darbo rinkos, reikia saugoti darbuotojo sveikatą nuo pirmo jo darbo.
T. y. mokėti orų atlyginimą, sudaryti saugias darbo sąlygas, reguliuoti darbo krūvius, laikytis darbo ir poilsio rėžimo, netrukdyti darbuotojo po darbo valandų, poilsio ar švenčių dienomis ir suprasti, kad žmogus turi ne tik dirbti, bet ir ilsėtis.
„Kaip darbdaviai sako: katastrofa, trūksta darbuotojų! Tai būtent čia ir yra tos spragos, ateityje sudarančios tas problemas, dėl kurių darbdaviai tam tikrose profesijose negali rasti darbuotojų“, – pabrėžė LPSK pirmininkė.
Nuo kitų metų – 2 dienomis ilgesnės atostogos
Neseniai Seime registruotos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siūloma darbuotojams Lietuvoje suteikti daugiau kasmetinių atostogų.
Taigi, jeigu jos būtų priimtos, nuo 2025 m. sausio 1 d. vietoje 20 darbo dienų darbuotojams būtų suteikiamos ne mažiau kaip 22 d. d. (jei dirbama 5 d. d. per savaitę) arba vietoje 22 d. d. – nemažiau kaip 24 d. d. (jei dirbama 5 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos.
Taip pat darbuotojams iki 18 m., darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba vaiką su negalia iki 18 m., ir darbuotojams su negalia vietoje 25 d. d. būtų suteikiamos 27 d. d. (jei dirbama 5 d. d. per savaitę) arba vietoje 30 d. d. būtų suteikiamos 32 d. d. (jei dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų.
Projekto autoriai minėjo, kad kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje yra mažiausia, kokia tik gali būti pagal ES reikalavimus – vakarų šalys (Austrija, Danija, Prancūzija, Suomija, Švedija) kasmet turi nuo 25 iki 35 atostogų dienų.
„Psichologiniai tyrimai rodo, kad per pirmąsias atostogų savaites mintys dar nėra atitrūkusios nuo kasdieninių darbų ir tik vėliau prasideda poilsis. Laikoma, kad, darbuotojui išdirbus 11 mėn. per metus, vienas mėnuo būtų skirtas atostogoms.
Šventinės dienos neatstoja atostogų, nes tai – tik momentinis poilsis. Be to, nacionalinės šventės dažnu atveju yra darbo dienos. Darbuotojai Lietuvoje dirba ilgiausiai ir yra tarp aukščiausių pozicijų visoje ES pagal išdirbtas valandas“, – akcentavo Seimo nariai.
