Vijolė Aguonaitė
Mėgėjų soduose ar prie sodybų tik vienur kitur matyti dar nenuskintų obuolių. Verslinių sodų vadovai džiaugiasi, kad šiltas spalis leido ilgiau nei įprastai skinti derlių.
Lietuviškų obuolių derlius šiemet panašus kaip ankstesniais metais, todėl, pasak jų augintojų, šių mėgstamų vaisių kainos neturėtų gąsdinti.
Savi iki Kalėdų
Kai kuriose Vokietijos žemėse mėgėjiškuose soduose draudžiama auginti vaismedžius. Taip skatinama verslinė sodininkystė. Paklaustas, gal ir Lietuvoje reiktų inicijuoti tokį draudimą, Lietuvos verslinių sodų asociacijos (LVSA) „Vaisiai ir uogos“ vadovas ir „Naradavos“ ūkio direktorius Aloyzas Grygalis sakė, kad apie tai negali būti nė kalbos, nes nuo seno žmonės prie namų augino įvairius vaismedžius. „Žinome, kad rūsiuose laikomų savų obuolių žmonės užtenka beveik iki Kalėdų. Jie būna ne tokie gražūs, jų kokybė prastesnė, nes žmonės naudoja mažiau chemikalų, medžiai ne visada tinkamai išgenimi, kad visi vaisiai gautų saulės, neretinami“, – pasakojo pašnekovas. Pasak jo, tik specialiai įrengtose saugyklose yra tinkamos sąlygos laikyti vaisius. Mėgėjiškuose soduose užauginti obuoliai daug greičiau pradeda pūti, nes būna pažeisti rauplių.
Valgo patys, giminės ir draugai
Vis dėlto pačių užauginti obuoliai – skanesni, saldesni ir daug mielesnis vien todėl, kad juose mažiau chemijos. Vilniaus rajone sodybą turintis Rimas Bakienis paskaičiavo, kad kasmet sutaupo ne vieną šimtą litų. „Prieš dvidešimt penkerius metus 10 arų plote užsodinome sodą. Turime vasarinių, rudeninių ir žieminių veislių obelų. Valgome ne tik mes, bet ir giminės, draugai. Kasmet išsispaudžiame beveik 100 litrų sulčių. Blogai tik tai, kad iki pavasario savo obuolių derliaus negalime išlaikyti“, – sakė vyriškis.. Jis tikino, kad nuo ligų ir kenkėjų purškia tik kelis sykius: prieš žydėjimą ir po jo. Nukritus lapams, rudenį visą sodą būtinai nupurškia 7 proc. karbamido tirpalu. „Kad ir ką darytume, obuoliai labai pūva. Specialistai aiškina, kad kaltos karštos, drėgnos vasaros, ir pataria naudoti daugiau cheminių augalų apsaugos priemonių. Tačiau valgome patys, duodame vaikams, tad nesiryžtame dažniau imti purkštuvo į rankas“, – sakė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad parduotuvėje visada renkasi lietuviškus obuolius, nes tiki, kad jie mažiau purkšti nei atvežti iš piečiau esančių kraštų.
Tikrina kokybę
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius pabrėžė, kad lietuviški obuoliai kokybiškesni už lenkiškus vien todėl, kad pas mus orai vėsesni ir vaismedžius mažiau puola kenkėjai bei ligos. Vadinasi, reikia purkšti mažiau chemikalų. „Lietuviški obuoliai, kiti vaisiai ir daržovės yra natūralesni, sveikesni ir saugesni. Auginantieji išskirtinės kokybės ženklu žymimą produkciją (IKP) yra griežtai kontroliuojami, kad obuoliai atitiktų kokybę. Lietuviai, pirkdami lietuviškus obuolius, gali būti tikri, kad jie švieži, užauginti čia pat. Norintieji gali atvažiuoti į ūkius ir įsitikinti, kaip jie auginami, kokiose saugyklose laikomi“, – sakė M.Maciulevičius. Pasak jo, tiek mažų, tiek didesnių sodų derlius šįmet buvo panašus, o obuolių kainos priklausys nuo pagrindinės jų importuotojos – Lenkijos – rinkos. Kol kas ženklų, kad kaina gali padidėti, nėra. M.Maciulevičius apgailestavo, kad Lietuvos versliniuose soduose uždera tik pusė mūsų šalies vartotojams reikalingo obuolių kiekio.
A.Grygalis sakė, kad iš „Naradavos“ sodų 15–20 proc. produkcijos eksportuojama į užsienį. Jis sužinojo, kad vokiečiai ir prancūzai iš lietuviškų obuolių spaudžia sultis, tačiau, išpilstę jas į pakuotes, neveža atgal į Lietuvą, o kaip itin skanias ir kokybiškas išgeria patys.
Atsiperka po 8–10 metų „Naradavos“ sodininkystės ūkyje šiais metais 20 ha užsodinta jaunomis obelaitėmis. Kiti versliniai sodai nebeplečiami. „Verslinių sodų plėtra Lietuvoje sustojo, kai prieš keletą metų buvo nutraukta parama sodmenims įsigyti. Per maža parama ir saugykloms modernizuoti. Įveisiant vieną hektarą sodo tenka, pakloti 30 tūkst. Lt, – dėstė A.Grigalis. – Be to, pasodinti nepakanka. Sodui reikia tvorų, technikos, saugyklų, konteinerių, išplėtus sodus būtina samdyti daugiau žmonių. Verslinis obelų sodas atsiperka tik po 8–10 metų ir tik tada, jei ūkis turi šiuolaikiškų saugyklų su klimato kontrole, kuriose kuo ilgiau gali išlaikyti kokybišką derlių.“ Anot LVSA vadovo, obuolių augintojams nuolat reikia konkuruoti su lenkais, nes juos labiau remia valstybė. Lenkijoje yra 5 proc., o ne 21 proc., kaip Lietuvoje, pridėtinės vertės mokestis. Todėl lenkiškų obuolių kainos Lietuvos prekybos tinkluose gali būti keliomis dešimtis centų mažesnės nei lietuviškų.
Kokias veisles rinktis
Paklaustas, kokių veislių obelis rekomenduotų auginti sodininkams mėgėjams, A.Grigalis nedvejodamas patarė rinktis lietuvišką veislę ‘Auksis’. Anot jo, ji tinkama auginti tiek versliniuose, tiek mėgėjų soduose. „Ši veislė – mūsų selekcininkų pasididžiavimas. Ji auginama nuo 1963-iųjų, – sakė pašnekovas. – Šiais metais Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas (LSDI) švenčia 75-erių metų sukaktį. Jame dirba daug puikių specialistų. Jei būtų valstybė skirtų daugiau dėmesio LSDI, mokslininkai sukurtų dar ne vieną lietuvišką obelų veislę. Juk sukurti naujai veislei reikia beveik 20 metų, o padauginti – dar trejų metų.“ A.Grygalis prognozavo, kad ilgainiui kita lietuviška obelų veislė ‘Noris’ taip pat taps populiari. Jis sakė, kad kelios naujos veislės kol kas žymimos numeriais, bet artimiausiu laiku išgirsime jų pavadinimus. „Naradavos“ soduose planuojama skirti vietos lietuviškoms obelaitėms „Skaistis“. Jos ypatingos tuo, kad yra atsparios rauplėms. Tai labai svarbu auginant išskirtinės kokybės produkciją, nes galima mažiau purkšti chemikalų.
Nyksta slyvų ir kriaušių sodai
„Auginame ir ‚Beržininkų ananasą, ‚Baltąjį alyvinį‘, ‚Rudens dryžuotajį‘ ‚Paprastąjį antaninį‘. . Pastarojo obuolius dėl tinkamo rūgščių balanso itin vertina perdirbėjai. Būtinai reikia turėti ankstyvųjų veislių obelų, mat vasaros pabaigoje obuolių paklausa būna ypač didelė“, – sakė A.Grygalis. Jis stebėjosi estais, kuris kasmet perka nemažus kiekius estiškos veislės ‘Telesare’ obuolių, kurie pasak pašnekovo, nėra nei išvaizdūs nei ypač skanūs. Būdamas patyręs sodininkas, agronomas A.Grygalis patarė nesižavėti lepiomis desertinėmis veislėmis, kurios iššąla po pirmos šaltesnės žiemos. Jis apgailestavo, kad versliniuose Lietuvos soduose nyksta slyvų ir kriaušių plotai, nes vaismedžiai kenčia nuo permainingų žiemų, šalnų žydėjimo metu.
Lietuvoje yra apie 20 verslinių sodų, iš kurių labai stambūs – 5 ar 6. Iš visų Lietuvoje surinktų obuolių eksportuojama apie 3 proc. Šįmet obuolių saugyklose turėtų būti apie 10 tūkst. tonų obuolių.
